Žiema – be ekstremalių staigmenų

Dažnas vairuotojas yra patyręs, ką reiškia, kai automobilis pradeda slysti, tačiau retas treniruojasi, kaip, patekus į tokią ekstremalią situaciją, jį suvaldyti.

Galima mokytis vasarą

Automobilis važiuoja normaliai, tačiau posūkyje netikėtai pradeda slysti, vairuotojo venomis plūstelėja adrenalinas, išmuša prakaitas. Turbūt dažnas vairuotojas yra papuolęs į netikėtus žiemos paspęstus spąstus ir patyręs kažką panašaus. Viskas baigiasi laimingai, jeigu greitis ne pernelyg didelis ir šalia nepasitaiko griovio ar kokios kitos kliūties. Tačiau būna ir itin skaudžių padarinių. Blogiausia, kad dažniausiai vairuotojai praktikos išsisukti iš tokių padėčių įgauna realiomis sąlygomis, kai reikia ne mokytis, o gelbėti turtą ar net gyvybę.

Dažniausiai siūloma išeitis – treniruotė plačioje aikštelėje ant apledėjusios dangos. Specialistai siūlo nelaukti žiemos ir dar vasarą išmokti suvaldyti slystantį automobilį. Tai padaryti leidžia gana nesudėtingas įrenginys "SkidCar"."Šis įrenginys leidžia mokytis kontroliuoti automobilio slydimą, nepatyriant skaudžių padarinių. Patikėkite, žiemą, važiuojant dideliu greičiu, pradėjus slysti automobilio galiniams ratams, kontrolės veiksmai turėtų būti tokie patys, kaip ir su šiuo įrenginiu", – teigė "Girdauskas Rally School" direktorius Gintaras Kaminskas.

"Kauno dienos" žurnalistai išbandė "SkidCar".

Neskubėkite stabdyti

"Vairą reikia laikyti taisyklingai abiem rankomis. Nepamirškite", – vos tik pradėjus važiuoti antrą kartą priminė instruktorius. Rankų padėtis ypač svarbi žiemą. Automobiliui pradėjus slysti, svarbu, kad vairas būtų laikomas abiem rankomis. Tai padeda, kai, patekus  į ekstremalią situaciją, reikia reaguoti akimirksniu. Specialistai juokauja, kad  rankos pirštai visą laiką turi būti ant vairo, o ne, pavyzdžiui, nosyje."SkidCar" programos maršrutas – aštuoneto formos. Greitis labai nedidelis – net neprireikia antros pavaros, bet jau pirmajame posūkyje ant įrenginio užkelto "Ford Focus" galas ima lenkti priekį. Ką daryti? Vairo sukinėjimo rezultatas – bergždžias, spausti akseleratorių – nedrąsu. Kas lieka? Stabdžiai! Fordas apsisuka vietoje.

"Šiuo atveju stabdymas yra priešas. Daugiausia avarijų ir kyla dėl to, kad vairuotojai išsigąsta, todėl, pradėjus automobiliui slysti, visa jėga spaudžia stabdžio pedalą. Ratai nebesisuka, dingsta sukibimas, slydimas progresuoja. Reikia mažinti greitį, bet neužblokuoti ratų. Mažinant greitį nerekomenduojama staigiai atleisti akseleratoriaus", – aiškino G.Kaminskas.

Specialistai pataria, automobiliui pradėjus slysti, apskritai reikia vengti staigių judesių. Kita dažnai daroma klaida po stabdymo – sukti vairą neteisinga kryptimi. Vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią slysta mašinos galas. Vairą sukti reikia atsargiai ir preciziškai tikslus – nei per daug, nei per mažai.

Keliskart apsisukus ir instruktoriui išaiškinus, kodėl taip įvyko, "Fordas" ima elgtis gerokai ramiau.

Tikslas – įvykio prevencija

Apie "SkidCar" įrenginius žino gana mažai Lietuvos vairuotojų, tačiau užsienio vairavimo mokyklose tai yra įprastas inventorius. Su juo pasitreniravę vairuotojai ne tik geriau supranta, kaip elgtis patekus į bėdą, bet ir į ją patenka kur kas rečiau, nes žino ką reikia daryti, kad to išvengtų.

"Po treniruočių vairuotojai išmoksta išvengti ekstremalios situacijos. Pavyzdžiui, visi lenktyninkai rytą, išvažiavę iš kiemo, patikrina, kokios važiavimo sąlygos, o mažiau patyrę vairuotojai dažnai to nedaro. Iš tikrųjų nė viena vairavimo mokykla negali sukurti tokių ekstremalių sąlygų, kurios yra gatvėje, bet gali suteikti naudingos informacijos, kuri leidžia susiorientuoti, kaip reikia elgtis", – pasakojo G.Kaminskas.

Svarbiausia – padangosŠiuolaikiniai automobiliai aprūpinti įvairiomis sistemomis, kurios taiso vairuotojų klaidas. Gana sparčiai tobulinamais automobiliais važiuoti vis saugiau, tačiau ir modernus visureigis su keturiais varomais ratais ant ledo bus tarsi karvė, jei jo savininkas nepasirūpins tinkamomis padangomis.

G.Kaminskas mano, kad normalių, dažniausiai naudojamų dydžių padangų kaina prasideda nuo 200 litų ir ragina netaupyti perkant automobilio apavą."Ne visi gal iš karto gali pajusti skirtumus tarp pigių ir brangių padangų. Bet ilgaamžiškumas, elgsena ant šlapio sniego, ledo tikrai skiriasi", – teigė vairavimo mokyklos direktorius.

G.Kaminskas savo nuomonės neperša, bet pats važinėja nedygliuotomis padangomis: "Praėjusi žiema buvo dygliuotoms padangoms skirta, užpraėjusi – tikrai ne. Jeigu važinėjate daugiausia mieste ir žiema sausa – iš dyglių greitai nieko nebeliks. O tada padanga dirba nebe taip, kaip turėtų. Apledėjusiais žvyrkeliais nevažinėju, renkuosi šiek tiek mažesnį greitį, todėl man tų dyglių nelabai ir reikia.

"Padangų pardavėjai ir montuotojai pastebi, kad šiemet žieminių padangų keitimo bumas prasidėjo anksčiau. Tradiciškai jo pradžia ir pabaiga priklauso nuo orų.Didieji padangų gamintojai jau pranešė, kad padangos pabrango 3–5 proc., tačiau žinomi Lietuvos padangų pardavėjai vairuotojus ramina, kad prieš šią žiemą jie kainų šuolio neturėtų pajusti, nes sandėliai naujų padangų prigrūsti dar prieš pabrangimą.

Įdomus pastebėjimas – vieni prekybininkai sako, kad vairuotojai nuo krizės pradžios ėmė pirkti pigesnes padangas, kiti teigia, kad situacija priešinga.

Andrius Valiukonis

"Helio ratai" direktorius

Kad pagausėjo perkančiųjų padangas ir besirūpinančiųjų jų montavimo paslaugomis,  pastebime jau trečią savaitę. Manau, kad po savaitės bus pikas, bet klientų antplūdis labiausiai priklauso nuo sniego. Pikas prasideda, kai pradeda snigti, ir tęsiasi apie savaitę. Nuo krizės pradžios klientai pradėjo rinktis pigesnes padangas, ir tendencijos kol kas nesikeičia. 15 colių padangos dažniausiai perkamos už 150–200 litų. Už 200 litų jau galima nusipirkti vidutines padangas, o gerų padangų kaina prasideda nuo 250 litų.

Rokas Lipeikis

"Egzotika" vadovas

Jau maždaug mėnuo, kai perkama pastebimai daugiau padangų. Žmonės pradėjo anksčiau ruoštis žiemai, nes pastaraisiais metais vis sunkiau greitai ir kokybiškai sumontuoti padangas. Labai didelė dygliuotų padangų paklausa. Kelininkai kelių pernai pernelyg nevalė, todėl ir pasijuto dygliuotų padangų poreikis. Dygliuotos  padangos – vienintelės tikrai žieminės padangos. O visos kitos – alternatyva ir turi  minusų. Ant ledo paprasta padanga prieš dygliuotą yra bejėgė. Dirbame 20 metų ir galiu pasakyti, kad ekonominė krizė privertė žmones rimčiau pasverti, kokias padangas pirkti. Vis dažniau pasirenkamos kokybiškesnės padangos, vertinamas jų patikimumas, ekonomiškumas. Išeina taip, kad, nusipirkęs kinišką, vargais negalais  slydinėdamas nuvažiuoji 40 tūkst. km ir suskaičiuoji, kad kuro sąnaudos buvo 3–5 proc. didesnės.

Susumavus paaiškėja, kad už kiniškas sumokėjai daugiau, nei būtum važinėjęs su maksimalaus saugumo padangomis. Net ir renkatės labai brangias padangas, skirtumas tarp važiavimo saugiai ir nesaugiai yra juokingas.

Kaip pasirinkti padangas

Nors pagal Lietuvos kelių eismo taisykles vasarines padangas pakeisti žieminėmis griežtai būtina iki lapkričio 10 d., tačiau atsargumo dėle tai padaryti patartina vidutinei paros temperatūrai nukritus iki 7 laipsnių šilumos. Prasidėjus pirmiesiems šalčiams, geriau nerizikuoti ir nevažinėti vasarinėmis padangomis, kurių sukibimas su sniegu ir ledu kelis kartus mažesnis.Visas žiemines padangas galima suskirstyti: į dygliuotas (arba dygliuojamas), minkštojo mišinio (arba skandinaviško tipo) ir kietojo mišinio.Dygliuotos. Puikus sukibimas su apledėjusia kelio danga yra neabejotinas dygliuotų padangų pranašumas, kurį patvirtina ne mažiau kaip 10 m trumpesnis stabdymo kelias.

Tiek automobilio su dygliuotomis padangomis stabdymo kelias yra trumpesnis lyginant su minkšto ar kieto mišinio padangomis. Šis skirtumas gaunamas stabdant 50 km/h greičiu važiuojantį automobilį, kol visiškai sustoja. Padangų dygliai padeda valdyti automobilį posūkiuose. Taupantiesiems galima pridurti, kad dygliuotas padangas eksploatuosite bent sezonu ilgiau nei nedygliuotas. Nerekomenduojame naudoti dygliuotų padangų, jei planuojate didžiąją laiko dalį važinėti mieste, kur gerai valoma kelių danga.Minkštojo mišinio.

Šio tipo padangos buvo sukurtos naudoti tik Skandinavijoje kaip alternatyva dygliuotoms padangoms, tačiau per keletą metų paplito ir kitų šalių rinkose, taip pat ir Lietuvoje. Šio tipo padangos yra mažiau triukšmingos, gerai sukimba su snieguota bei apledijusia kelio danga, komfortiškesnės, palyginti su kietojo mišinio padangomis. Reikia akcentuoti, kad šio tipo padangos skirtos eksploatuoti esant žemai oro temperatūrai (–10 oC ir žemesnei) bei esant apledėjusiai ar sniegu padengtai kelio dangai. Lietuviškos žiemos ne visada yra tokios atšiaurios kaip Skandinavijoje, o švelniomis žiemomis išryškėja minkštojo mišinio padangų trūkumai.

Pats akivaizdžiausias – automobilio nestabilumas važiuojant didesniu greičiu (60 km/h ir greičiau) bei ilgas stabdymo kelias, esant teigiamai temperatūrai ir sausam ar šlapiam asfaltui. Šie trūkumai ypač išryškėja minkštojo mišinio padangas naudojant  sunkesniems ir galingesniems automobiliams su ABS įranga. Minkštojo mišinio padangų elgesys smarkiai kinta keičiantis oro sąlygoms ir kelio dangai. Dėl šios priežasties nerekomenduotume minkštojo mišinio padangų pradedantiesiems vairuotojams. Svarbu. Minkštojo mišinio padangų kategoriškai negalima naudoti vasarą! Automobilio su minkštojo mišinio padangomis stabdymo kelias dėl minkštos gumos mišinio ir smulkiai supjaustyto protektoriaus bus beveik dvigubai ilgesnis nei automobilio su vasarinėmis padangomis.Kietojo mišinio.

Tai yra Europoje dažniausiai naudojamas padangų tipas. Dažnai vairuotojai klaidingai mano, kad kietojo mišinio padangos yra tokios kietos kaip vasarinės. Šio tipo padangos – tradicinės, nuo seno visoje Europoje naudojamos. Atsiradus minkštojo mišinio padangoms, pradėta padangas skirstyti pagal mišinio kietumą dėl skirtingų šių padangų savybių. Kietojo mišinio padangų privalumai: geras sukibimas, esant šlapiai ar šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, geras automobilio valdymas ir stabilumas važiuojant dideliu greičiu (pvz., važiuojant magistraliniais keliais). Pagrindinis šių padangų trūkumas – nepakankamas sukibimas su apledijusia kelio danga. Galiniais ratais varomų automobilių savininkai turėtų itin atidžiai rinktis kietojo mišinio padangas: reikėtų paprašyti pardavėjų rekomenduoti minkščiausias iš kietųjų. Kietojo mišinio padangas rekomenduotume dažnai važinėjantiesiems gerai valomais keliais.

Žiemines padangas rekomenduojama rinktis kuo siauresnes – atsižvelgiant į gamintojų rekomenduojamus matmenis.Daug kas apsigauna naudodami tik M+S ženklu pažymėtas padangas, vadinamąsias  universaliomis. Tokio tipo padangos populiarios Amerikos žemyne, tačiau patys Amerikos padangų pardavėjai M+S tipo padangas rekomenduoja kaip galimas eksploatuoti iki vėlyvo rudens arba iki pasirodant pirmam sniegui, o jam iškritus, siūlo jau žiemines.

Žieminės padangos žymimos M+S raidėmis su į kalną įbrėžtu snaigės ženklu. Jei padanga yra pažymėta tik M+S, ji nėra žieminė (tai reiškia, kad žiemos sąlygomis padanga su keliu sukibs prastai).


Šiame straipsnyje: padangosmontavimaskeitimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių