Žaibas trenkė į visureigį: o kaip būna iš tiesų?

Rugsėjo 17 d. į “Youtube.com” įkeltas vaizdo fragmentas, kuriame užfiksuota, kaip į lietaus merkiamomis vieno Rusijos miesto gatvėmis lėtai riedantį visureigį smogia žaibas.

Po šitokios iškrovos visureigis sustojo, nors, rodos, po tokio smūgio asmuo, buvęs mašinos salone prie vairo, vargu ar galėtų sugebėti spustelėti stabdžius... Tiesa, tokie nuogąstavimai nebūtų pagrįsti.

Kad vaizdo įrašas yra autentiškas, žinoma, niekas garantuoti negali. Filmukai su imituotais žaibų trenksmais internautų gretose yra labai populiarūs. Tačiau pasitaiko realių atvejų, kai žaibai trenkia, pavyzdžiui, į lėktuvus – apie tai jau esame rašę, ir ne sykį. Bet jei vaizdo įrašas yra tikras, visureigio vairuotojui pasisekė, nes išmėginimui, ką reiškia būti žaibolaidžiu, pasirinkti galima ir kur kas fatališkesnių vietų. Automobilis – ne pats baisiausias variantas.

Tiesa, „Littlelifesmisteries.com“ atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei plačiai paplitusi nuomonė, priežastis, kodėl perkūnijos ir žaibavimo metu automobilis yra viena saugesnių vietų, pasirodo, neturi nieko bendra su guminėmis padangomis.

Kur kas svarbiau yra metalinis mašinos kėbulas. Įvertinus tai, jog automobiliai langai uždaryti, o salone esantys žmonės prie metalinių detalių, susiliečiančių su kėbulu, nesiliečia, žaibo iškrova saugiai „nuteka“ automobilio išore, o įsižemina per padangose esančias metalines kordo vielas, tvirtina JAV Nacionalinės orų tarnybos (National Weather Service) specialistai.

Mašinos vairuotojas ar keleiviai nuo kėbulu srūvančios žaibo iškrovos nenukenčia todėl, kad metalinis kėbulas tą akimirką funkcionuoja kaip Faradėjaus narvas (angl. – „Faraday cage“) – jame susidaro uždara erdvė, aplink kurią „narvo virbais“ nuteka elektros krūvis, negalintis „įkasti“ narve atsidūrusiems subjektams, jei tik jie prie narvo virbų nesiliečia. Kai žaibas trenkia į lėktuvus (o taip nutinka gerokai dažniau nei su automobiliais), keleiviai nenukenčia dėl tos pačios priežasties.

Tiesa, lėktuvų inžinieriai įvertina aplinkybę, jog į orlaivį gali trenkti žaibas, tad lėktuvuose įrengia „priešnuodžių“ sistemas, kad liktų nepažeistos elektros sistemos. Automobiliams šiuo aspektu gimstant pasiseka mažiau. Tačiau, nors „kiekvienas žaibas yra vis kitoks, poveikis antenai, elektros sistemai, galiniam stiklui, žibintams ir padangoms visuomet būna vienodas“, aiškina Nacionalinė orų tarnyba.

Grįžtant prie Rusijoje nufilmuoto siužeto, visureigio stabdžių žibintai žaibo iškrovos metu net nesumirksi. Nepažeistos lieko ir automobilio padangos. O tokios pasekmės, anot Nacionalinės orų tarnybos, yra labai tikėtinos.

Vis tik, tarnybos teigimu, nors dėl Faradėjaus narvo efekto automobiliai yra gana saugus prieglobstis užėjus žaibavimui, jie nėra tokia saugi pastogė, kokia laikytini pastatai.

Pavyzdžiui, „Empire State Building“ dangoraižį žaibai „pakaso“ vidutiniškai 23 kartus per metus, tačiau tai yra saugus prieglobstis nuo žaibo, nes statinio antena yra dviguba ir atlieka dar ir žaibolaidžio funkciją – žaibo iškrova saugiai „nukanalizuojama“ į žemę.


Šiame straipsnyje: įdomuvisureigisžaibas

NAUJAUSI KOMENTARAI

gal

gal portretas
jo valstybinis numeris 666,tai ir trenkė

gt

gt portretas
na ne i dzipa trenke , o uz dzipo

Ro

Ro portretas
Daug šansų, kad tai montažas, nes dešiniame kelkraštyje nuo džipo yra aukštas dvigubas šviestuvas, todėl žaibas toje vietoje turėjo trenkti ten, kur yra galimai lengvesnė įtampos iškrovos galimybė, t.y. į aukštą metalinį stulpą, kurio varža daug kartų geresnė nei džipo kėbulo ir padangų.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių