Viskas apie GPS! Kaip tai veikia?

Nustatyti savo buvimo vietą galime ne tik turėdami turistinį ar automobilinį GPS imtuvą. Šią galimybę turi ir visi naujausi sumanieji telefonai. 

Praėjo laikai, kai keliaudami orientavomės tik pagal kelio ženklus ir didelius popierinius žemėlapius. Šiais laikais net ir nebrangūs mobilieji telefonai padeda orientuotis nežinomoje vietoje. Kaip įrenginiai nustato mūsų buvimo vietą? Kaip dar, išskyrus keliones, galime šiuos įrenginius naudingai panaudoti?

Kas yra navigacija?

Navigacija vadinama visa tai, kas mums padeda nustatyti savo padėtį erdvėje ir joje orientuotis. Juk tik žinodami, kur esame ir kur yra mūsų kelionės tikslas, galime keliauti nepasiklysdami.

Kaip galima nustatyti savo padėtį?

Tiksliausiai savo buvimo vietą nustatysime „pakinkę“ aplink žemę keliaujančius kosminius palydovus. Tam įrenginyje turi būti įmontuotas GPS imtuvas. Kai kuriuose įrenginiuose jo pagalba gali būti nustatomas ir aukštis, kuriame esame.

Ką siūlo telefonai su navigacijos funkcija?

GPS imtuvo ir mobiliojo telefono derinys siūlo keletą papildomų galimybių:

● Orientavimasis be GPS. GPS imtuvai rodo mūsų vietą žemėlapyje kelių metrų tikslumu. Tačiau GPS signalą sunku pagauti, kai esame tunelyje ar požeminėje stovėjimo aikštelėje. Tokioje situacijoje nepasimeta mobilieji telefonai. Jie gali nustatyti mūsų koordinates ir pagal bevielio WLAN ryšio stoteles ar mobiliojo ryšio siųstuvus.

● Vietinės paslaugos. Telefonas su navigacijos funkcija gali mums parodyti artimiausią degalinę ar parduotuvę. Tą patį moka ir automobiliniai navigatoriai, tačiau mobilieji telefonai šią informaciją nuolatos atnaujina internetu. Pavyzdžiui, „iPhone“ telefonui skirta programėlė „Around Me“ akimirksniu parodo visus aplinkui esančius lankytinus objektus. Be to, jai net nebūtinas GPS ryšys. Gaila tik, kad „Around Me“ neveikia Lietuvoje. Labai praverčia ir programėlės, padedančios rasti savo automobilį didelėje stovėjimo aikštelėje.

● Kitos naudingos programos. Turėdami sumanųjį telefoną, galime rodyti savo buvimo vietą draugams ar šeimos nariams. Jei jie taip pat dalinasi tokia informacija, galime visada stebėti, kur yra mūsų draugai, šeimos nariai, bendradarbiai. Navigacijos funkciją sumaniai išnaudoja ir kai kurie žaidimai.

Kaip veikia navigacija telefone


● Navigacija GPS ryšiu.
GPS ryšys veikia kosminių palydovų pagalba. GPS imtuvas, esantis mobiliajame telefone arba navigatoriuje gauna duomenų paketus iš kiekvieno jam pasiekiamo palydovo. Juose yra duomenų išsiuntimo laikas. GPS imtuvas sutikrina duomenų išsiuntimo ir gavimo laikus ir pagal tai nustato atstumą iki palydovo. Tiksliam vietos apskaičiavimui reikia bent kelių palydovų. Nustatęs visų jų padėtį savo atžvilgiu, navigatorius gali parodyti ir mūsų buvimo vietą. Visa ši informacija atnaujinama kelis kartus per sekundę, todėl navigatoriaus ekrane savo padėtį matome nenutrūkstamai.

● Navigacija WLAN interneto pagalba.


Telefonas gali nustatyti buvimo vietą ir bevielio WLAN ryšio pagalba. Tam jis randa visus aplinkui esančius WLAN tinklo maršrutizatorius ir nuskaito jų vadinamuosius MAC adresus. Duomenis apie įrangos su šiais adresais buvimo vietą saugo tokios kompanijos kaip „Google“ bei mažiau žinoma „Skyhook“. Pagal šią informaciją ir signalo stiprumą įrenginys nustato buvimo vietą iki 20 metrų tikslumu. Kuo daugiau aplinkui WLAN ryšio šaltinių, tuo tikslesnis vietos nustatymas. Todėl ši technologija labiausiai pasi teisina miestuose ir kitose tankiai apgyvendintose vietovėse.

● Navigacija per mobilųjį ryšį.

Trečias būdas – vietos nustatymas mobiliojo ryšio antenų pagalba. Tam telefonui reikia nustatyti, kur yra artimiausios GSM ryšio antenos. Kuo arčiau ir kuo daugiau antenų yra aplink mobilųjį telefoną, tuo tiksliau nustatoma mūsų buvimo vieta. Todėl miestuose šio vietos nustatymo paklaida yra apie 50 metrų, o užmiestyje – net iki trijų kilometrų. Tai pats netiksliausias vietos nustatymo būdas, užtat jis veikia tuneliuose bei požeminėse stovėjimo aikštelėse – ten, kur GPS ryšys visiškai nepasiekiamas. Be to, šis metodas puikiai tinka asmenų sekimui.

Kaip GPS padeda išvengti spūsčių

Navigatorius gali gana tiksliai parodyti, per kiek laiko pasieksime kelionės tikslą. Tačiau tik tuomet, kai tam netrukdo spūstys bei kitos kliūtys. Todėl navigatoriuose diegiamos technologijos, pranešančios apie kliūtis kelyje ir leidžiančios jų išvengti. Viena jų – RDS-TMC, apie kelyje esančias kliūtis pranešanti radijo ryšiu. Tam reikia navigatoriaus su specialia RDS-TMC antena, kurie, deja, kainuoja brangiau už įprastus. Kitas būdas – perspėjimas apie kliūtis internetu.

Tam reikia navigatoriaus, sujungto su mobiliuoju telefonu arba paties telefono su GPS imtuvu. Tokiu būdu ne tik pranešama apie kliūtį, bet ir pateikiama daugiau informacijos apie ją. Taip, pavyzdžiui, spūsčių padeda išvengti naujausieji „TomTom“ navigatoriai bei mobilieji telefonai su „TomTom“ navigacijos programomis. Abi šios spūsčių išvengimo sistemos veikia daugelyje Europos šalių, išskyrus Lietuvą. Be to, kai kurios spūsčių išvengimo paslaugos yra mokamos.

Ar navigatorius gali kaupti duomenis apie mūsų keliones?

Taip. Pavyzdžiui, telefonas su GPS imtuvu gali nuolatos rinkti duomenis apie mūsų praeitą ar pravažiuotą atstumą, laiką, greičius, maršrutus. Vėliau šią informaciją galime peržiūrėti, persikelti į kompiuterį. Panašiu būdu automobilinis navigatorius gali nustatyti mūsų vairavimo stilių ir vėliau pagal jį parinkti optimalesnius maršrutus, tiksliau apskaičiuoti kelionių trukmes.

Pavyzdžiui, „TomTom“ GPS imtuvai ir navigacijos programos gali nuolatos rinkti duomenis apie mūsų keliones. Tai gali padėti kitiems vairuotojams išvengti spūsčių ir kitų kliūčių kelyje. Tačiau nei telefonų, nei navigatorių gamintojos neturi teisės naudoti šių duomenų ne pagal paskirtį, arba perduoti tretiesiems asmenims. Kelionės duomenų kaupimas praverčia ir tuomet, kai nukeliautais maršrutais norime pasidalinti su kitais. Tam net yra sukurta speciali interneto svetainė – www.gpsies.com.

GPS ryšio alternatyvos

GPS sistema sukurta ir vystoma Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau kai kurios šalys nenori būti priklausomos nuo GPS ir kuria savo navigacijos sistemas:

● „Glonass“. Tai rusų navigacijos sistema, pradėta kurti dar 1976 metais. Ji veikia taip pat, kaip amerikiečių GPS ir pradžioje taip pat buvo skirta kariniams tikslams. Panašus ir „Glonass“ veikimo tikslumas. Šis ryšys ir toliau tobulinamas. Naujausią „Glonass“ palydovų kartą į kosmosą žadama paleisti iki 2012-ųjų metų.

● „Galileo“. Tai Europos Sąjungos kuriama navigacijos sistema. Jos tikslas – sumažinti priklausomybę nuo amerikietiškojo GPS ryšio bei padidinti tikslumą. „Galileo“ pradėta diegti 2003 metais, o 2013-aisiais jau turėtų veikti pilnu pajėgumu. Šią sistemą sudarys 30 kosminių žemės palydovų, kurių dėka koordinatės galės būti nustatomos maždaug keturių metrų tikslumu. Įdomu, kad „Galileo“ imtuvai yra suderinami ir su GPS ryšiu.

● „Compass“. Šią navigacijos sis temą kuria Kinija. Ji turėtų būti pabaigta 2015 metais ir veikti visame pasaulyje. „Compass“ naudos net 35 kosminius žemės palydovus. Įdomu, kad tai jau antroji Kinijoje sukurta navigacinė sistema. Pirmtakė „Beidou-1“ turi tik trys palydovus ir veikia tik Kinijos teritorijoje.

Navigacijos istorija

● Nuo senovės. Švyturiai navigacijoje naudojami nuo ne atmenamų laikų. Iš pradžių bokštuose švietė deginami laužai, vėliau – milžiniškos žvakės, dar vėliau – žibalinės lempos, galiausiai – galingi prožektoriai.

● Nuo viduramžių. Viduramžiais jūrininkai jau naudojo kompasą ir popierinius žemėlapius. Vėjas ir bangos dažnai nukreipdavo laivus nuo tikslo, todėl koordinates reikėdavo vis pasitikslinti.

● Nuo 1730-ųjų. 1730-aisiais metais išrastu sekstantu galima nustatyti koordinates pagal dangaus šviesulius. Tiesa, tam reikia žinoti tikslų laiką.

● Nuo 1900-ųjų. Kai Henrikas Hercas atrado radijo bangas, jos buvo panaudotos ir navigacijai. Radijo lokatoriai (arba radarai) aplink esančių objektų vietą nustato radijo bangų pagalba.

● Nuo 2000-ųjų. GPS ryšys pradėtas naudoti net 1978-aisiais metais ir pradžioje buvo skirtas tik kariniams JAV tikslams. Nuo 2000-ųjų jis tapo prieinamas ir civiliams asmenims.

● Nuo 2007-ųjų. Pirmasis telefonas, nustatantis savo padėtį bevielio WLAN tinklo pagalba, buvo pirmosios kartos „Apple iPhone“. Šis metodas nėra toks tikslus, kaip GPS, užtat veikia pastatuose.

GPS ryšio pritaikymas

Lankytinų vietų paieška

● Vietų paieška. Turėdami GPS įrenginį, galime nesunkiai susirasti, pavyzdžiui, artimiausią degalinę. Tam daugelyje navigatorių yra dideli lankytinų vietų sąrašai. Panašiai veikia mobiliuosiuose telefonuose diegiamos mažytės programėlės. Jos gali ieškoti artimiausių restoranų, viešbučių bei kitų objektų (kairėje).

● „Wikitude“. Ši programėlė puikiai parodo, kaip galima suderinti GPS imtuvo, interneto ir fotoaparato galimybes (nuotr. dešinėje). Įjungę fotoaparatą ir nukreipę į pastatą, pamatysime visą informaciją apie jį. Informacija į telefoną patenka tiesiai iš laisvosios internetinės encilopedijos „Wikipedia“.

Laisvalaikis ir sportas

● Turistiniai GPS imtuvai. Šie įrenginiai tampa vis populiaresni tarp turistų, dviratininkų ir sportininkų. Jie suteikia daugiau informacijos apie vietovę nei automobiliniai navigatoriai. Jie gali parodyti vietovių aukštį, pėsčiųjų, dviratininkų kelius bei kitus objektus. Turistiniai navigatoriai papras tai skaičiuoja mūsų nukeliautą atstumą, tam sugaištą laiką.

● „Geotagging“. Nuotraukų bei filmų failuose saugoma daug informacijos apie aparatūrą, kuria jie buvo padaryti, įvairius nustatymus, sąlygas. Išpopuliarėjus GPS imtuvams, atsirado galimybė prie šios informacijos pridėti ir vietos žymę. Tai vadinama „Geotagging“. Pavyzdžiui, fotografuodami 1100 litų kainuojančiu fotoaparatu „Panasonic Lumix TZ10“ (dešinėje), visuomet žinosime, kurioje vietoje padarėme nuotrauką. Tai patogu, bet ir pavojinga. Juk paskelbę tokią nuotrauką, galime atskleisti savo namų vietą.

Žaidimai

● „Geocaching“. Tai žaidimas GPS imtuvų turėtojams, primenantis lobių ieškojimą. Jo taisyklės paprastos: žaidėjas kur nors paslepia nedidelę dėžutę su keliais nedideliais daiktais, bloknotu ir pieštuku. GPS imtuvu nustatęs slėptuvės koordinatės žaidėjas jas kartu su ne didele užuomina paskelbia svetainėje www.geocaching.com. Kitas „Geocaching“ žaidėjas, suradęs lobį, gali paimti vieną iš rastų daiktų, tačiau turi pakeisti jį kitu. Be to, jis turi pasirašyti įdėtame bloknote. „Geocaching“ lobių patogiau ieškoti tam skirta mobiliojo telefono programa.

● Sporto žaidimai. Jei telefoną su GPS turime ne tik mes, bet ir keli mūsų draugai, galime išbandyti sportinį žaidimą „Fastfoot Challenge“ (adresas internete – www.fastfoot.mobi). Tam reikia į aparatus įdiegti nedidelę „Fastfoot“ programėlę. Žaidimo taisyklės paprastos: burtų kelių išrenkamas žaidėjas, kuris turės bėgti nuo visų likusiųjų. Visi gaudantys žaidėjai tampa komanda. Jie mato bėgantįjį ekrane atvaizduojamame žemėlapyje, gali kalbėtis tarpusavyje. Jei per nustatytą laiką komanda sugauna bėglį, ji laimi, jei ne – laimi bėglys.

● „Foursquare“ ir „Gowalla“. Programėlėmis „Foursquare“ ir „Gowalla“ galime pranešti draugams, kai apsilankome bare, kino teatre ar kitoje vietoje. Už tai tose vietose galime gauti įvairių nuolaidų ir akcijų. Taigi, „Foursquare“ ir „Gowalla“ vienu metu yra ir socialiniai tinklai, ir universalios lojalumo programos.

Žmonių sekimas

● „Google Latitude“. Tai mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams skirta paslauga, leidžianti dalintis savo buvimo vieta su pasirinktais žmonėmis. „Latitude“ iš karto įdiegta telefonuose su „Google Android“ sistema. Draugų buvimo vietą matome „Google Maps“ žemėlapyje.

● Artimųjų, darbuotojų sekimas. Mobilieji telefonai leidžia sekti savo artimuosius, pavyzdžiui, vaikus, sutuoktinį ar darbuotoją. Beje, tam net nebūtinas GPS imtuvas. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatoriai „Omnitel“ (www.omnitel.lt/locator) ir „Bitė“ (www.locator.lt) siūlo stebėti artimųjų žmonių vietą mobiliojo ryšio stočių pagalba. Šio būdo paklaida mieste – apie 50 metrų, užmiestyje – iki 12 kilometrų. Užklausos siunčiamos bei at sakymai gaunami SMS arba MMS žinutėmis. Tokiam sekimui būtinas sekamojo asmens sutikimas. Ši paslauga yra mokama. Vienas vietos nustatymas kainuoja nuo 60 centų iki 1 lito.

● GPS sekimas. Jei norime dar tiksliau žinoti savo vaiko, sutuoktinio, ar pavaldinio vietą, galime įsigyti vadinamąją GPS „blakę“ (angl. GPS „Tracker“). Šie įrenginiai paprastai būna labai nedideli ir turi lizdą mobiliojo ryšio kortelei. Jei norime sužinoti, kur šiuo metu yra GPS siųstuvas, siunčiame SMS žinutę į įrenginį ir gauname atsakymą su koorinatėmis arba nuorodą į vietą žemėlapyje. GPS „blakės“ montuojamos ir į automobilius. Jos seka automobilį, kai juo naudojasi kiti asmenys. O ypač praverčia įvykus vagystei.


Šiame straipsnyje: GPS imtuvainavigacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių