Vilniuje siūlo įdiegti dvi tramvajaus linijas

2011-11-25 03:44:04
DMN inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Vilniuje siūlo įdiegti dvi tramvajaus linijas Savivaldybės nuotr.

Vilniaus miesto taryba patvirtino koncepciją, kurioje numatoma sostinės viešojo transporto plėtra iki 2040 metų. Joje, atsižvelgiant į miesto ateities planus bei numatomą gyventojų skaičių ir kitas tendencijas, siūloma įvesti naują patrauklią visuomeninio transporto rūšį, kuri galėtų keleivius pervežti žymiai greičiau ir patogiau, informuoja Savivaldybė.

Pirmoji tramvajaus linija „Stotis – Santariškės“, nusidriekusi Pylimo, Kalvarijų ir Santariškių gatvėmis galėtų atsirasti jau po kelerių metų – šioje atkarpoje jau šiandien yra nuolatinis ir didelis keleivių srautas. Taip pat planuojama ir antroji greitojo transporto linija „Lazdynai-Naujamiestis-Centras-Justiniškės“ Erfurto, Laisvės, Gerosios Vilties, Savanorių, J.Basanavičiaus, Kudirkos, Pamėnkalnio, Jogailos, Vilniaus, Kalvarijų, Konstitucijos pr., Ukmergės, Ozo, Buivydiškių, Rygos gatvėmis, bei šios linijos atšaka į Pašilaičius.

Tobulinant Vilniaus susisiekimo sistemą bus ieškoma patogiausių ir optimalių sprendimų, tad ateityje keisis tiek dabartinio transporto maršrutai, tiek bilietų kainodara, taip pat bus numatytos patogios galimybės – pavyzdžiui, miesto dviračiu arba specialiu autobusu – pasiekti greitojo transporto maršrutus.

Koncepcijoje taip pat numatyta plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą formuojant nemotorizuoto eismo zonas, diegti „statyk automobilį ir važiuok“ (angl. - „Park & Ride“) sistemą prie visuomeninio transporto terminalų, keisti viešojo transporto bilietų tarifų politiką.

Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės yra vienos iš nedaugelio Lietuvoje, kuriose auga gyventojų skaičius. Planuojant viešojo transporto perspektyvas buvo atsižvelgiama optimistines gyventojų skaičiaus augimo prognozes, pagal kurias 2040 metais sostinėje gyvens apie 600 tūkst. gyventojų.

Nuolatiniams ir reguliariems keleivių srautams itin padidėjus, plane palikta galimybė ateityje svarstyti ir metro sistemos diegimą.

Šiame straipsnyje: tramvajus transportas

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 5

NAUJAUSI KOMENTARAI

Sigis

Ket, 2011-11-24 17:55

Labai nepatinka, kai reklama nachališkai lenda į akis. Kartais ir uždarytži ją neįmanoma.

Miestas-muziejus

Ket, 2011-11-24 22:27

Tik negalima perkelti ekonominių ir kultūrinių objektų, kurie tampriai susiję ir tarnauja visuomenės darbo bei valdymo reikmėms. Kelių tiesimas sudarko kraštovaizdį. Tramvajaus maršrutas galėtų būti įrengtas ratu aplink istorinius kvartalus, kitas ratas - miesto pakraščiais, nesudarkant istorinio ir gamtinio kolorito.

petras

Pen, 2011-11-25 09:24

1924 metų gegužės 25 dieną dienraštis "Vilenskoje utro" pranešė: "Vakar 11 val. dienos buvo paleistas bandomasis tramvajus linija Katedros aikštė-Pospeška. Tramvajuje, kurį vairavo inžinierius Pigutkovskis, sėdėjo visi magistrato nariai su prezidentu Bankovskiu priešakyje. Nepaisant to, kad kelio danga ir bėgiai dar ne visur buvo tinkamos būklės, vagonas nuriedėjo iki Pospeškos ir kelionė užtruko tik 18 minučių. Grįžtant sustota du kartus: pirmą kartą dėl variklio gedimo, antrą - kai vagonas nuvažiavo nuo bėgių. Dėl šių eismo trukdžių grįžtant atgal vagonas atstumą įveikė per 22 minutes. Po to vagoną, pilną keleivių, paleido į Pospešką ir atgal. Ekspertų nuomone, suremontavus pabėgius ir bėgius judėjimas linija Katedros aikštė-Pospeška užtruktų ne ilgiau kaip 10 minučių. Reguliarusis tramvajų eismas turėtų prasidėti birželio 10 dieną". Birželio 3 dieną Vilniaus laikraščiai pranešė, esą prieš dieną atliktas bandomasis tramvajų važiavimas Antakalnyje. Geležinkelis pripažintas patenkinamu. Po trijų dienų magistrato technikos skyrius vėl atliko tramvajaus bandomąjį važiavimą Antakalnio gatve. Šįkart buvo panaudotas didesnio galingumo variklis. Magistratas nusprendė tramvajų eismą Antakalnyje pradėti liepos 25 dieną. Laikraštis "Vilenskoje utro" visuomeninio transporto būklę mieste apibūdino taip: "Vilnius - europinis miestas, jis turi kilti kultūros laiptais, o ne leistis žemyn ir juo labiau - nestovėti vietoje. Net priešistoriniais, prieškariniais laikais, per patį baisiausią miesto ūkio nuosmukį ir visišką suirutę mūsų mieste kursavo konkė. Iš jos juokėsi, šaipėsi, bet nieko, naudojosi: vis dėlto nuvažiuoti iš stoties į Antakalnio galą už dvi penkių grašių monetas (persėdimas Katedros aikštėje) buvo patogiau, nei eiti pėsčiomis šešias varsnas. Bet štai atėjo ūkiškesni laikai; miesto valdyba - tobulybės viršūnė; mokesčių - nematyta gausybė... O išdava? Inžinierius Pigutkovskis kažką "išrado" ir kažką kažkam "pritaikė". Kai galutinai "pritaikys" naujus variklius seniems vagonams, po Antakalnį, galimas daiktas, bus galima ne tik vaikščioti, bet ir važinėti. O kol kas, jei kam reikia iš stoties patekti į Antakalnio galą, šlepsi pėstute arba patenka į pono vežėjo letenas. Šis nepripažįsta nei magistrato, nei taksos, nei miesto tarybos, jokios valdžios apskritai, o žino tik tai, kad jo arklys nori avižų ir kad tas nelaimėlis, kuris sėdi jo ekipaže, turi jam sumokėti už avižas jo arkliui trims keturioms dienoms į priekį.

VISI KOMENTARAI 4