Vairuotojų nuoma užsienio įmonėms: kas tai?

2011 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymui, oficialiai įtvirtinusiam darbuotojų nuomą, Lietuvos vežėjai vis dažniau sulaukia pasiūlymų iš užsienio klientų ar partnerių išnuomoti jiems vairuotoją. Ši nuoma užsienio vežėjui atsieina gerokai pigiau nei vietinio vairuotojo samdymas.

Kas yra laikinasis įdarbinimas (darbuotojų nuoma)?

Laikinojo įdarbinimo santykiuose dalyvauja trys subjektai: darbuotojas, laikinojo įdarbinimo įmonė ir darbo naudotojas. Kalbant apie vairuotojų nuomą, Lietuvos vežėjas būtų laikomas laikinojo įdarbinimo įmone, šioje įmonėje įsidarbinęs vairuotojas – laikinuoju darbuotoju, o užsienio įmonė – darbo naudotoju. Tokiu atveju Lietuvos vairuotojas išsaugotų pavaldumą ir darbo vietą Lietuvos įmonėje, tačiau darbus dirbtų užsienio įmonei pagal jos nustatytą tvarką.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog esant laikinajam įdarbinimui, susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: laikinojo įdarbinimo įmonei sudarius darbo sutartį su darbuotoju, tarp šalių atsiranda darbo santykiai, o laikinojo įdarbinimo įmonei ir darbo naudotojui sudarius laikinojo įdarbinimo sutartį, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.

Laikinojo darbo sutartis

Su darbuotoju, kurį ketinama nuomoti, reikia sudaryti specialią darbo sutartį – laikinojo darbo sutartį. Pagal šią sutartį nuomojamas darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas užsienio įmonės naudai, o darbdavys įsipareigoja tokiam darbuotojui mokėti darbo užmokestį.

Pagrindinis laikinojo darbo sutarties ypatumas, jei lygintume su įprastomis darbo sutartimis, yra tas, jog šiuo atveju darbuotojas paklūsta ir dirba darbus ne Lietuvos įmonei (laikinojo įdarbinimo įmonei), su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui (užsienio įmonei), su kuriuo darbuotojas apskritai nėra saistomas jokios sutarties.

Laikinojo darbo sutartis sudaroma, vykdoma ir nutraukiama pagal bendrąsias Darbo kodekso bei Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo nuostatas. Be bendrųjų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbovietės ir darbo funkcijų), laikinojo darbo sutartyje reikia susitarti ir dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų:

1. Laikinojo darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui (užsienio įmonei) ir atšaukimo iš darbo,  dirbto darbo naudotojui (užsienio įmonei), tvarkos; 2. Informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo (užsienio įmonės) naudai tvarkos; 3. Darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui (užsienio įmonei), dydžio ir mokėjimo tvarkos; 4. Laikinojo darbuotojo darbo laiko režimo.

Laikinojo darbo sutartis gali būti ir terminuota (jei iš anksto žinoma, kad vairuotojo reikia konkrečiam terminui, ir vėliau jis daugiau nebus nuomojamas), ir neterminuota (jei yra ilgalaikis vairuotojo nuomos poreikis užsienio įmonėje ar įmonėse).

Nuomojamo darbuotojo darbo užmokesčio ypatumai

Bendra taisyklė, susijusi su darbo užmokesčiu, yra tokia, kad laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip darbdavys, privalo nuomojamam darbuotojui mokėti ne mažesnį darbo užmokestį, nei jis būtų mokamas tuo atveju, jei darbuotojas būtų įdarbintas tiesiogiai (t.y., nuolatiniam darbui) užsienio įmonėje. Ši taisyklė negalioja, kai nuomojamas darbuotojas su Lietuvos įmone yra pasirašęs neterminuotą laikinojo darbo sutartį, kurios pagrindu jam visuomet, t. y., ir darbo užsienio įmonėje, ir poilsio metu, yra mokamas toks pat darbo užmokestis.

Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti nuomojamam darbuotojui reikia mokėti bent minimalią mėnesinę algą. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas 2 mėnesius dirbs užsienio įmonėje, o 1 mėnesį ilsėsis Lietuvoje, tai už tą 1 mėnesį Lietuvos įmonė jam vis tiek turės mokėti bent 800 Lt.

Jeigu darbuotojas ilsėsis trumpiau nei 5 darbo dienas, tuomet tokio laikotarpio apmokėti nereikės, su sąlyga, kad nuomojamo darbuotojo darbo užmokestis darbo užsienio įmonėje metu bus bent toks, koks būtų taikomas, jeigu užsienio įmonė būtų tiesiogiai įdarbinusi nuomojamą darbuotoją toje pačioje darbo vietoje.

Kitaip tariant, jeigu užsienio įmonė nuomojamam darbuotojui moka mažiau negu vietiniams darbuotojams, tuomet Lietuvos įmonė turės apmokėti darbuotojui net ir trumpesnį nei 5 darbo dienų poilsio laikotarpį.

Laikinojo įdarbinimo sutartis

Su užsienio įmone, kuriai ketinama nuomoti darbuotoją, reikia sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartį. Pagal laikinojo įdarbinimo sutartį laikinojo įdarbinimo įmonė (Lietuvos įmonė) įsipareigoja laikinai išnuomoti darbuotoją (ar darbuotojus) užsienio įmonei, o pastaroji įsipareigoja lietuviškam darbdaviui už tai mokėti tam tikrą atlyginimą ir prižiūrėti bei vadovauti išnuomotiems darbuotojams. Kitaip tariant, nors teisiškai išnuomotų darbuotojų darbdaviu išlieka Lietuvos įmonė, faktiniu jų darbdaviu tampa užsienio įmonė.

Laikinojo įdarbinimo sutartis, kaip minėta, yra civilinė sutartis, jos turinys nėra detaliai reglamentuotas, todėl šioje sutartyje galima nusistatyti įvairių sąlygų, susijusių su darbuotojų nuoma, Lietuvos vežėjo ir užsienio įmonės santykiais.

Vis dėlto laikinojo įdarbinimo sutartyje reikėtų nurodyti išnuomojamo darbuotojo (darbuotojų) kvalifikaciją, darbo funkcijas, darbo režimą, mokymo, siuntimo ir atšaukimo iš darbo, dirbto užsienio įmonei (darbo naudotojui), tvarką, apsibrėžti laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo santykius, taip pat santykius tarp išnuomoto darbuotojo ir darbo naudotojo ir pan.

Darbuotoją nuomojančio darbdavio pareigos valstybinėms institucijoms

Pradėjus nuomoti darbuotojus, Lietuvos įmonei atsiranda pareiga teikti tam tikrą informaciją Valstybinei darbo inspekcijai:

- Per 1 mėnesį nuo laikinojo įdarbinimo veiklos pradžios reikia pranešti apie pradėtą darbuotojų nuomos veiklą; – Kas pusmetį reikia teikti ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų skaičių; – Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas reikia pranešti apie nutrauktą laikinojo įdarbinimo veiklą.

Be to, kiekvienam darbuotojui, nepaisant to, ar jis nuomojamas pagal laikinojo įdarbinimo tvarką, ar yra komandiruojamas, reikia gauti A1 pažymėjimą. A1 pažymėjimas leidžia darbdaviui už komandiruojamus  ar nuomojamus darbuotojus ir toliau mokėti socialinio draudimo įmokas Lietuvoje (o ne užsienio valstybėje), todėl tai leidžia išvengti dvigubo apmokestinimo.

Jeigu „Sodra“ neišduoda A1 pažymėjimo, socialinio draudimo įmokas nuo darbuotojo iš Lietuvos gaunamo darbo užmokesčio reikia mokėti toje užsienio valstybėje, į kurią darbuotojas yra komandiruojamas arba nuomojamas. A1 pažymėjimus išduoda „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.

Atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą

Už darbo naudotojui (užsienio įmonei) išnuomoto darbuotojo padarytą žalą atsakys Lietuvos įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, jeigu vairuotojas užsienio įmonei padarys kokią nors turtinę žalą (pvz., kaip nors sugadins krovinį), Lietuvos vežėjas privalės atlyginti tą žalą visa apimti ir tik po to galės reikalauti tos žalos atlyginimo iš vairuotojo.

Šioje vietoje reikėtų žinoti, kad Lietuvoje galioja ribotos darbuotojo materialinės atsakomybės principas, t. y., darbuotojas įprastai už padarytą žalą atsako tik iki 3 jo vidutinių darbo užmokesčių, nebent yra pagrindas tokiam darbuotojui taikyti visišką materialinę atsakomybę.

Toks pagrindas yra darbuotojo tyčiniai veiksmai, neblaivumas, nusikalstama veika ir pan. Tam, kad darbdavys apsisaugotų ir nepatirtų nuostolių dėl darbuotojo padarytos žalos, rekomenduotina su juo sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuri leistų reikalauti iš darbuotojo visos žalos atlyginimo.


Šiame straipsnyje: vairuotojainuomavežėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių