Vairuotojams: išvykdami į reisą namuose palikite pakankamai pinigų

Nors išvykdami į kitą šalį tolimųjų reisų vairuotojai mažiausiai galvoja, kad namų duris užveria paskutinį kartą, gyvenimiški pavyzdžiai, kurių vis daugėja, rodo, kad gali būti ir taip. Todėl dirbantys tokį darbą, turi pasirūpinti, kad pačiu blogiausiu – mirties – atveju, artimieji turėtų pakankamai finansų repatriacijai (palaikų parvežimui iš užsienio) ir laidotuvėms, nes ne kiekvienas vežėjas sutiks tuo pasirūpinti.

CargoNews redakcijai paskambino tolimųjų reisų vairuotojo našlė, kuri praėjus pusei metų po vyro mirties apie situaciją dar negalėjo ramiai kalbėti. Vienoje Panevėžio krovinių pervežimų įmonėje 1,5 mėnesio dirbęs jos vyras šių metų balandį išvyko į Suomiją. Iki lemtingojo reiso stiprus ir sveikatos problemų neturėjęs vyras mirė sunkvežimyje. 45 metų vyrą ištiko infarktas. Įmonės, kurioje dirbo vairuotojas (įmonė redakcijai žinoma), vadovas apie vyro mirtį informavo vairuotojo žmoną ir perdavė jai Lietuvos ambasados Suomijoje kontaktus.

Nors vairuotojas mirė darbo metu, įmonei priklausančiame sunkvežimyje, mirtis įvyko dėl ligos ir nėra traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas. Tai reiškia, kad darbdavys neprivalo toliau rūpintis repatriacija ir laidotuvių išlaidomis ir kaip buvo šiuo atveju, gali pasakyti – „Man tai kainuoja…“, pasiimti vilkiką ir repatriacija palikti rūpintis artimiesiems. Kadangi vairuotojo kelionės draudimas buvo prieš keletą savaičių iki nelaimės pasibaigęs, visi finansiniai rūpesčiai sugulė ant vairuotojo artimųjų pečių – vairuotojo našlė pati turėjo pasirūpinti palaikų pargabenimu į Lietuvą, dokumentacijos tvarkymu, laidotuvėmis.

Vairuotojo sutuoktinė, pasidalindama savo istorija, siekė informuoti kitas vairuotojų šeimas, kad pagalvotų ir apie blogiausią bei finansiškai tam būtų pasiruošę, kad užklupus netikėtai nelaimei, netektų atsiremti į užtrenktas darbdavio duris.

Mirtis darbe dėl ligos – ne darbdavio rūpestis

Šalies teisininkai, su kuriais teko bendrauti apie minėtą situaciją, patikino, kad darbuotojui darbo vietoje mirus dėl ligos, kuri nėra profesinė liga ar nelaimingas atsitikimas darbe, darbdavys neprivalo nieko atlyginti. Visa tai gali būti daroma gera valia. Advokatė Reda Aleksynaitė sakė, kad atvejų, kai artimieji reikalauja, kad darbdaviai atlygintų patirtą žalą, ne vienas ir ne du. Advokatė priminė bylą, kai dėl ligos mirusio vairuotojo artimieji siekė prisiteisti patirtą žalą iš darbdavio ir VDI. Ši byla buvo pasiekusi ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Mirusio vairuotojo našlė pateikė ieškinį vyro darbdaviams (dabar jau bankrutavusiai kompanijai „Dejusta“), VDI ir VDI Vilniaus skyriui. Ieškovės sutuoktinis, įmonėje dirbęs 5 metus, 2008 m. buvo rastas negyvas įmonės vilkiko kabinoje (automobilis buvo stovėjimo aikštelėje). Jam nustatyta mirties priežastis – širdies liga nesusijusi su darbu ar nelaimingu atsitikimu darbe. Mirusiojo sutuoktinė teismuose siekė įrodyti, kad įmonė rimtai nežiūrėjo, kad vairuotojas buvo pavargęs, neišsimiegojęs, patyrė didelę įtampą darbe ir to pasekmė – vyrą ištikusi širdies liga ir mirtis, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepalankų mirusiojo sutuoktinei.

Teisininkų bendrovės „Versum“ teisininkas Mantas Valatka sakė, jeigu darbuotojas miršta užsienyje darbo metu ir tai nėra nelaimingas atsitikimas ar profesinė liga (nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju, jeigu jis pripažįstamas draudiminiu įvykiu, visas arba dalį dėl darbuotojo mirties patirtų išlaidų turėtų atlyginti „Sodra“), mirusio darbuotojo artimieji turi teisę reikalauti, kad darbdavys kompensuotų repatriacijos išlaidas, tačiau artimiesiems tokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad šioje situacijoje darbdaviui kyla materialinė atsakomybė. Darbuotojo artimieji turi įrodyti visas šias sąlygas:

1) Kad buvo padaryta žala (mirties atveju tai akivaizdu);

2) Kad žala buvo padaryta neteisėta veika (pvz., netinkamu darbo organizavimu, saugos darbe reikalavimų neužtikrinimu);

3) Kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos darbdavio veikos ir darbuotojo mirties, t. y., kad, pvz., būtent saugos darbe reikalavimų neužtikrinimas lėmė darbuotojo mirtį;

4) Kad darbdavys yra kaltas dėl darbuotojo mirties;

5) Kad darbuotojas ir darbdavys mirties metu buvo susiję darbo santykiais, t. y., kad darbuotojas tuo metu dirbo pas darbdavį;

6) Kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, t. y., darbo funkcijų atlikimu.

„Vis tik, net artimiesiems įrodžius visas šias sąlygas, darbdavio atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažinamas arba jis apskritai galėtų būti skaičiuojamas nuo materialinės atsakomybės, jeigu būtų įrodyta, kad dėl mirties yra kaltas pats darbuotojas arba jis mirė dėl savo didelio neatsargumo,”.– pasakojo M. Valatka, pridurdamas, kad be materialinės atsakomybės (repatriacijos išlaidų) darbuotojo artimieji taip pat turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Vairuotojų kelionės draudimas aktualus ne visiems vežėjams

Pasidomėjome, kokį vaidmenį tokiose situacijose atlieka draudimo kompanijos. Panevėžiečio vairuotojo, minėto straipsnio pradžioje, kelionės draudimas buvo kaip tik neseniai pasibaigęs. Kadangi vairuotojams dirbantiems ES šalyse jis nėra privalomas, darbdavys nesuskubo šį draudimą pratęsti. Būtent taip elgiasi dalis vežėjų, kurie nemato prasmės drausti vairuotojus. Raimondas Pranckevičius UAB „Logiteksa“ direktoriaus pavaduotojas CargoNews yra sakęs: „Mes važinėjame Europos Sąjungos valstybėse, todėl vizų klausimo neiškyla, o vairuotojų mes nedraudžiame. Nuo ko juos reikia drausti?”

Vežėjus atstovaujanti asociacija „Linava“ savo nariams siūlo įsigyti vairuotojų kelionės draudimus už vieną žemiausių kainų rinkoje. Kaip mus patikino asociacijos „Linava“ Transporto politikos departamento Krovininio transporto skyriaus specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas, šiame kelionių draudime siūlomos didelės draudimo sumos: medicinininės išlaidos (dėl ligos ir nelaimingo atsitikimo) – 100 000 eurų; mirtis dėl nelaimingo atsitikimo – 10 000 eurų; pastovus pilnas invalidumas dėl nelaimingo atsitikimo – 20 000 eurų; repatriacija – 10 000 eurų. Žalų administravimas, palaikų pargabenimas, dokumentų pateikimas ir kitos su žalos reguliavimu susijusios paslaugos apdraustajam yra nemokamos.

Audrius Pilčicas, ADB „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius sakė, kad siekiant užtikrinti, kad atvejais, kuomet darbuotojas išvyksta į užsienį ir miršta, repatriacijos reikalais rūpintųsi draudimo bendrovė, vairuotojus įmonės turėtų apdrausti kelionės medicininių išlaidų draudimu. „Remiantis šiuo draudimu, draudimo bendrovė repatriacijos išlaidas padengs apdraustajam mirus tiek dėl patirto nelaimingo atsitikimo, tiek dėl ligos. Šis draudimas taip pat užtikrina, jog vairuotojui netikėtai susirgus ar patyrus nelaimingą atsitikimą užsienyje bus suteikiama medicininė pagalba tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose,“ – pasakojo A. Pilčicas.

Anot asociacijos „Linava” viceprezidento Mečislovo Atroškevičiaus, darbdavio prerogatyva pasirūpinti vairuotojo kelionės draudimu, kad paskui nebūtų problemų nei pačiam darbdaviui, nei vairuotojo artimiesiems.

Mirčių kelyje dėl ligos daugėja

Valstybinės darbo inspekcijos specialistai neseniai konstatavo, kad tolimųjų reisų vairuotojo profesija – viena pavojingiausių. Specialistus neramina, kad kiekvienais metais auga vairuotojų mirčių darbe skaičius. 2010 m. darbe mirė 18 vairuotojų, o 2011 m. jau 29 atvejai. VDI specialistų teigimu, neretai mirties netiesioginėmis priežastimis tampa darbo ir poilsio režimo pažeidimai, įtampa darbe, nekokybiškos sveikatos patikros, tačiau pagal Lietuvos įstatymus mirtys darbe dėl ligos – nėra traktuojamos kaip nelaimingi atsitikimai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

felia

felia portretas
ar supratot minti aaaaaaa?nes isivaizduokit kaip sunku vgims ieini i tokio vairuotojo buta o pinigu nepaliko,baldu juk neimsi sunkus nu telikas dar puse desros ten dar aparatura,bet visgi geriau palikit daugiau pinigu net zurnalistas rupinasi vgiu gerove taip kad vairuotojai ziurekit nepaveskit,mes patikrinsim;-))))

Irgi tvarkelė

Irgi tvarkelė portretas
Prie ko čia vairuotojai? Nuo tokių atvejų turi apdrausti firma, siuntinėjanti vairuotojus po užsienius.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių