Vairuotojai sukčiai atakuoja draudikus

Pasikeitus kelių eismo taisyklėms, atsirado naujų būdų mulkinti draudimo bendroves. Sukčiai ne tik imituoja avarijas, bet ir dangsto jas sukėlusius girtus vairuotojus.

Pasiūlo suklastoti dokumentą

Nesąžiningi vairuotojai ypač pamėgo meluoti laiką, kada įvyko eismo įvykis. Paprastai taip būna, kai avarijos kaltininkas neturi civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Įkalbėtas nukentėjusysis sutinka palaukti, kol eismo įvykį sukėlęs asmuo nuvyks ir įsigys polisą. Tokiais atvejais avarijos deklaracijoje nurodoma, jog eismo incidentas įvyko vėliau nei iš tikrųjų.

Bendrovės „Lietuvos draudimas" žalų tyrimo ekspertas Tadeušas Andrijevskis tvirtino, jog dažniausiai nukentėjusieji su tokiomis sąlygomis sutinka spontaniškai.

„Gal žmonės nežino, kad žala už nuostolius vis tiek bus atlyginta ir taip elgtis nederėtų. Dažnas nesupranta, kad melagingų duomenų pateikimas eismo įvykio deklaracijoje yra dokumento klastojimas. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė", - pabrėžė T.Andrijevskis.

Aikštelėje pabarsto stiklų

Padaugėjo atvejų, kai vairuotojai deklaracijoje nurodo netikrą vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, sumeluojamos ir aplinkybės.

Dažniausiai melagingą informaciją pateikia asmenys, kurie patys apgadino savo automobilį. Trenkiasi į medį, vartus ar tvorą, o policijai aiškina, kad mašina stovėjo ir buvo apgadinta daugiabučio kieme arba prekybos centro aikštelėje, o kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos.

Atsiranda ir ypač akiplėšiškų vairuotojų, kurie imituoja avarijos vietą. Apgadintą automobilį iš tikrosios įvykio vietos nuveža į prekybos centro aikštelę, pabarsto stiklų, išmėto automobilio dalių nuolaužas.

Įsigaliojus naujai tvarkai, sąžinės reikalu lieka eismo įvykius sukėlusių vairuotojų blaivumas. Nukentėjusieji gali su jais susitarti ir nuslėpti šį faktą.

„Žmonės turi suprasti, kad kova su neblaiviais vairuotojais - ne tik policijos, bet ir visuomenės reikalas. Svarbu įvertinti, kad šį kartą neblaivus vairuotojas sukėlė paprastą avariją, o kitą kartą jis gali sužaloti žmogų. Dažnai paaiškėja, kad tokie asmenys išgėrę prie automobilio vairo sėda ne pirmą kartą", - aiškino Klaipėdos policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Alvydas Katkauskas.

Pragyvena iš sukčiavimo

Pasak bendrovės „Ergo Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, draudimo kompanijas bandančius apgauti automobilių savininkus galima suskirstyti į mėgėjus ir profesionalus.

Pirmieji bando senus mašinos apgadinimus susiremontuoti naujo eismo įvykio sąskaita. Anot T.Andrijevskio, mašinų savininkai pasinaudoja situacija ir siekia padidinti draudimo išmoką, o tai yra sukčiavimas.

Profesionalai gyvena iš draudiminių įvykių klastojimo. Jie sąmoningai sukelia avarijas, imituoja automobilių vagystes. Dažniausiai profesionalai naudojasi transporto priemone, kurios vertė nedidelė - iš išorės ji atrodo tvarkingai, prabangiai, bet turi didelių vidinių trūkumų.

Draudimo bendrovių atstovų teigimu, vairuotojai tokių nesąžiningų metodų griebiasi dėl įvairių priežasčių. Vieniems tai pragyvenimo šaltinis, kiti nori išvengti atsakomybės dėl vairavimo išgėrus.

Pasitaiko situacijų, kai neblaivus vairuotojas naktį įvažiuoja į griovį, o į draudimo kompaniją kreipiasi po kelių dienų ir aiškina, kad eismo įvykį sukėlė, nes nesuvaldė automobilio.

Sukelia ir gaisrus, ir avarijas

Draudimo bendrovių atstovai tvirtino, jog tarp sukčių populiarūs ir civilinės atsakomybės, ir kasko draudimai. Pirmasis dažniausiai pasirenkamas, kai imituojamas eismo įvykis, antrasis - vagystė, gaisras.

N.Giedraitis aiškino, jog nuostoliai, kuriuos patiria draudimo bendrovės dėl sukčių darbelių, yra labai dideli.

„Vien įvykio tyrimas atsieina nuo 2 tūkst. iki 8 tūkst. litų, o išmokos skaičiuojamos šimtais tūstančių litų. Apskaičiuota, kad sukčiauti linkę yra 4 proc. apdraustųjų. Šis skaičius nuolat didėja", - pabrėžė N.Giedraitis.

Norėdamos išaiškinti sukčiavimo atvejus draudimo kompanijos bendradarbiauja su policijos pareigūnais, atlieka savo tyrimus. Nuvykus į įvykio vietą, įdėmiai apžiūrimos mašinos, kompiuterių programomis atkuriamos avarijų schemos, analizuojama, ar jų metu mašina galėjo patirti tokius sugadinimus.

Duomenų bazėse tikrinama, kokius eismo įvykius apgadintas automobilis yra patyręs užsienyje. Nustačius, kad transporto priemonių apgadinimai nesutampa su įvykio aplinkybėmis, draudikai kreipiasi į nepriklausomus ekspertus dėl techninės ekspertizės atlikimo.

Už melą - baudžiamoji byla

Klaipėdos policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas A.Katkauskas tvirtino, jog išaiškinti sukčiavimo atvejus paprastai nelengva. Jei nėra liudininkų ar vaizdo įrašo, sudėtinga nustatyti asmenis, kurie apgadino transporto priemonę aikštelėje ar daugiabučio kieme.

Tirdami avarijas, kai pranešama, jog aikštelėje ar kieme apgadintas automobilis, o kaltininkas pasišalino, pareigūnai įdėmiai apžiūri transporto priemones, įvertinama, ar jas tikrai apgadino kita mašina.

A.Katkausko teigimu, pasikeitus kelių eismo taisyklėms, kai susidūrus dviem automobiliams nebereikia kviesti policijos, avarijoms, iš kurių pasišalino vienas jos dalyvių, skiriamas didesnis dėmesys.

„Anksčiau prašydavome, kad nukentėjusysis atvažiuotų į komisariatą. Eismo įvykio vieta likdavo jo sąžinės reikalu. Dabar važiuojame į tokių įvykių vietas ir aiškinamės. Vairuotojai, radę apgadintą mašiną, turi iš karto pranešti policijai ir nepajudinti jos iš tos vietos", - aiškino pareigūnas.

A.Katkauskas pasakojo, jog melagingi pranešimai problemų sukelia ir pačiam neva nukentėjusiajam. Tokių įvykių tyrimas užtrunka apie pusę metų. Melagingą pranešimą pateikusiems asmenims tenka ilgai varstyti policijos komisariato duris.

„Žmonės turi suprasti, kad nesąžiningais būdais nereikia bandyti gauti naudos. Paaiškėjus, kad pranešimas melagingas, pradedama baudžiamoji byla", - pabrėžė A.Katkauskas.

Baudos, kai savininkas pats apgadina savo automobilį, nėra didelės - nuo 20 iki 40 litų. Vairuotojas gali atsipirkti ir įspėjimu.

Gudrybė: kai kurių sudaužytų mašinų savininkai į draudimo bendroves kreipiasi norėdami gauti išmokas, nors automobilį būna sugadinę patys.

Nerijus Giedraitis:

Sukčiauti linkę yra 4 proc. apdraustųjų. Šis skaičius nuolat didėja.

Pranešimų apie pasišalinusius iš eismo įvykių užregistruota

2006 pirmas pusmetis - 532, išaiškintų - 152

2007 pirmas pusmetis - 656, išaiškintų - 93

2008 pirmas pusmetis - 356, išaiškintų - 121



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių