Užtvaros briedžių nesustabdo

Miškus nuo judriausių kelių skiriančios tvoros neapsaugo nei žvėrių, nei vairuotojų. Autostradoje ties Endriejavu vairuotojo mirtimi pasibaigusią avariją sukėlė užtvarą įveikusi briedė.

Žuvo kretingiškis

Antradienį jau sutemus, prieš vienuoliktą vakaro, autostradoje į kelią ties miškinga vieta netoli Endriejavo netikėtai iššoko briedžio patelė. Jaunas žvėris susidūrė su „Audi 80". Nuo galvos traumos vietoje žuvo 57 metų kretingiškis automobilio vairuotojas. Kartu važiavusi šio vyro žmona, dukra ir dvejų metų anūkėlė liko sveikos.

Nugaišo ir briedė. Kažkas iš įvykio liudytojų matė netoliese vaikščiojusius du briedžiukus. Gali būti, kad tai jos vaikai.

Įvykio vietą apžiūrėję pareigūnai užfiksavo, kad tame kelio ruože mišką juosia vielinė tvora. Tačiau endriejaviškių teigimu, netoliese yra vietų, kur tvora neužtverta. Gali būti, kad žvėris peršoko kliūtį arba rado spragą.

Nugaišęs gyvūnas perduotas Endriejavo medžiotojams.

Statistikos duomenimis, šiemet Lietuvoje dėl laukinių gyvūnų kaltės įvyko daugiau nei pusė tūkstančio avarijų.

Greitkelis - lyg spąstai

Tinklinės tvoros stirnų, elnių, šernų ir briedžių migravimo kelius nuo judrių greitkelių ruožų atkirto šių metų pirmoje pusėje.

Požeminės perėjos gyvūnams liko tik planuose. Kelių užtvaros, skirtos neleisti žvėrims išbėgti į važiuojamąją dalį, virto ir gamtosaugininkų galvos skausmu.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus aiškino, kad prie savo migravimo kelių pripratę gyvūnai autostradą bando kirsti ten, kur randa šalutiniam keliui tvoroje paliktą tarpą. Kartais tiesiog pralenda po nelabai tvirtą tvorą.

Važiuojamojoje dalyje atsidūrę gyvūnai išsigąsta ir neberanda, pro kur pateko į abiejose pusėse tinkline tvora aptvertą kelią.

„Vienas mūsų inspektorius tris arba keturis kartus per savaitę važiuoja gelbėti greitkelyje besiblaškančių stirnų", - pasakojo aplinkosaugininkas.

Į greitkelio spąstus patekusį supanikavusį žvėrelį sunku įvaryti į artimiausią šalutinį kelią vien jau dėl to, kad tai daryti tenka pro šalį švilpiant automobiliams.

Dažniausiai gyvūnai autostrados įkaitais tampa 50 kilometre nuo Klaipėdos ties Endriejavu.

„Vargsime tol, kol bus įrengtos specialios gyvūnų perėjos bei atitvertos įvažos į šalutinius kelius", - skundėsi A.Pagojus.

Gelbsti ir varles

Kartais užtvaros įrengiamos ir smulkesniems gyvūnams nukreipti nuo judraus kelio. Varnių regioniniame parke palei Stervo rezervatą įrengtos 700 metrų ilgio ir 30 centimetrų aukščio užtvaros.

Kas 30 metrų į žemę įkasti kibirai, į kuriuos sukrenta kovo-balandžio mėnesį migruojančios varlės. Parko darbuotojai vakarais kibirų turinį perneša į artimiausią neršti tinkamą vandens telkinį.

A.Pagojus pasakojo, kad svarstyta įrengti užtvarą ir perėją varliagyviams prie Skinijos upelio ties Vėžaičiais, tačiau minties atsisakyta. „Varlių ten ne tiek daug, kad reikėtų įrengti specialią perėją", - tvirtino aplinkosaugininkas.

Ieško maisto ir partnerių

Lietuvos medžiotojų ir žvejų asociacijos Gargždų valdybos pirmininkas Remigijus Alšauskas teigė, kad Endriejavo medžiotojų būrelio valdose padaugėjo šernų, briedžių.

R.Alšauskas prisiminė, kad kelio ruože ties Endriejavu ir prieš dešimtmetį automobiliai nuolat kliudydavo briedžius. Daug jų žūdavo, būdavo sužalojami.

Medžioklis tikino, kad žiemą gyvūnai iš vieno miško į kitą kraustosi ieškodami maisto, o vasarą - poravimosi partnerių.

Medžiotojų valdybos pirmininkas tvirtino, kad tose vietose, kur anksčiau buvo žvėrių takai, kertantys autostradą, turėtų būti įrengtos specialios požeminės perėjos. Kitaip gyvūnų gyvenamieji plotai labai sumažės, jiems teks ieškoti naujų buveinių.

Mažiau eismo įvykių

Klaipėdos rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio duomenimis, šiuo metu avarijų, susijusių su į kelią iššokusiais laukiniais gyvūnais, žymiai sumažėjo.

Pasak pareigūnų, su žvėrimis automobiliai dažniausiai susidurdavo autostradoje ties Vėžaičiais, tačiau atsiradus užtvaroms tokių nelaimingų atsitikimų pasitaiko rečiau. Žvėrių sukelti eismo įvykiai fiksuoti prieš porą mėnesių Palangos plente.

Tvoras vagia kaimiečiai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šarpytė-Mačiulionienė teigė, kad iki rugsėjo 30 dienos ties Endriejavu bus įrengta penkių metrų ilgio ir keturių metrų aukščio gyvūnams skirta požeminė perėja.

„Jei žvėrių migravimo takai kerta judrų kelią, o nėra galimybių toje vietoje įrengti požeminės perėjos, tvoroje turi būti paliekami tarpai, pažymėti įspėjamaisiais kelio ženklais", - aiškino specialistė.

Rudenį Klaipėdos rajone nuo laukinių gyvūnų jau bus įrengta 112,18 kilometro tvorų. Kelyje Šiauliai-Palanga jau užtverta dalis pakelės, o autostradoje Vilnius-Kaunas-Klaipėda iki rudens planuojama atskirti nuo greitkelio 102,5 kilometro ilgio ruožą.

Kelių direkcijos specialistė užsiminė, kad tinklinę tvorą dažnai vagia pakelės kaimų gyventojai.

Tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų įrengimas kainuoja nuo 200 iki 300 litų už metrą.

J.Šarpytė-Mačiulionienė aiškino, kad sprendžiant, kur įrengti tinklo tvoras, atsižvelgiama į eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičių, gyvūnų migracijos takus, eismo intensyvumą, kelio ruože leistiną greitį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių