Už automobilio plovimą daugiabučių kieme – iki 2000 Lt bauda

Pavasarį žiniasklaidoje pasirodo perspėjimų, jog negalima plauti automobilių šalia vandens telkinių – purvas, stabdžių dulkės ir naftos produktai tokiu atveju pasiekia vandens telkinius ir juos užteršia. Tačiau plauti automobilių negalima ir daugiabučių kiemuose. Taip pat draudžiami remonto darbai, kurių metu į aplinką gali išsiskirti kokių nors teršalų. Kodėl taikomi tokie, kai kuriems automobilių mylėtojams nesuprantami draudimai ir kiek tokių pažeidėjų nubaudžiama?

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys teigė, jog tokios taisyklės numatomos dėl vandens taršos prevencijos.

„Per lietaus nuotėkų sistemas teršalai patenka į vandens telkinius. Tad draudimai susiję su aplinkos apsauga. Galioja viešasis interesas, kad saugotum aplinką ne tik sau, bet ir kaimynui. Kartais gyventojai kreipiasi ir norėdami įsirengti tam tikras plovyklas garažuose ar stovėjimo aikštelėse. Tai įmanoma, žinoma – laikantis tam tikrų reikalavimų,“ - dėstė V. Auglys.

Taršos prevencijos departamento direktorius patvirtino, jog jei savo kieme keisite automobilio ratus, niekas neskubės Jūsų bausti – draudžiama tik ta veikla, dėl kurios į aplinka išmetami vienokie ar kitokie teršalai.

„Reikalavimai pritaikomi atsižvelgiant į tai, ar remonto veikla generuoja kokias nors atliekas, nuotėkas, kurios gali patekti į aplinką. Lygiai taip pat draudžiama pjaustyti visokias plyteles – jas reiktų sudrėkinti, nes tos dulkės kenkia sveikatai. Tačiau jei žmogus savo kieme atsidaro automobilio dangtį ir krapštosi variklyje – niekas jam to negali uždrausti“, - aiškino V. Auglys.

Pažeidimas užregistruojamas nebent kaimynų dėka

Konkretesnes taisykles dėl automobilių plovimo ir remonto kiemuose nustato kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės, tačiau Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas teigia, jog bent jau didžiųjų miestų daugiabučių kiemuose automobilius plauti tikrai draudžiama.

„Plauti automobilius daugiabučių kiemuose, gatvėse, įvažiavimuose, draudžia savivaldybių patvirtintos švaros ir tvarkos taisyklės. Daugumoje miestų – bent jau didžiųjų miestų tai tikrai – egzistuoja toks draudimas. Kitokia situacija privačiuose kiemuose – čia, jei neteršiama aplinka (kitaip tariant, nenaudojami šampūnai, kitos priemonės), automobilį galima nusiplauti. Tos visos plovimo priemonės gali užteršti gruntą, pasiekti gruntinius vandenis ar, jei plaunama arti vandens telkinio, nutekėti iki jo. Bet kokioje veikloje turėtumėme stengtis neišleisti teršalų į aplinką“, - teigė Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas.

Kaip bausti nedrausmingus „plovėjus“ ir „remontuotojus“ sprendžia kiekviena savivaldybė atskirai. 
Labai sudėtinga pagauti tokius pažeidėjus „nusikaltimo vietoje“. Praktiškai tai įmanoma tik tuomet, jei pažeidimą užfiksuoja kaimynas, yra liudininkų.

„Jei plaunama su kokiomis nors stipriomis priemonėmis – tuomet žala aplinkai tikrai yra; jei tik su vandeniu – tuomet tai tiesiog formalus savivaldybės tarybos nustatytų taisyklių pažeidimas. Bet juk miesto teritorijoje tikrai yra plovyklų, kur galima nusiplauti automobilį pagal visus reikalavimus“, - kalbėjo I. Valūnas.

Bendra vieta automobiliui plauti - įmanoma, bet neprotinga

Paklaustas apie automobilių remonto taisykles I. Valūnas teigė, jog jei žmogus atsidarys kapotą tam, kad esant būtinybei įpiltų į automobilį neužšąlančio skysčio – tai bus visiems suprantama.

Tačiau rimtesniu automobilio remontu užsiima specialios įmonės, yra tam skirtų aikštelių. 
I. Valūnas sunkiai įsivaizduoja kokią nors gyventojų iniciatyva įrengtą vietą automobiliui plauti daugiabučio kieme.

„Žemė šalia daugiabučio yra valstybinė arba bendrijos. Tektų spręsti žemės naudojimo klausimą. Manau, kad įsirengti tokią vietą pakankamai problematiška. Be to, vėliau reiktų rūpintis susidarančių skysčių nuotėkų tvarkymu, išleidimu, sutartimis, mokesčiais... Kažin, ar racionalu, turėti nuosavą plovyklą. Paprasčiau nuvažiuoti į privačią,“ - patarė I. Valūnas.

Paklaustas, kokie aplinkos apsaugos reikalavimai galioja plovykloms, Aplinkos ministerijos atstovas teigė, jog jos arba išleidžia po automobilio plovimo likusias nuotėkas į kažkam priklausančius nuotėkų tinklus, arba rūpinasi jų išvalymu iki galutinio išleidimo į aplinką. Tam plovykla turi turėti sutartį su nuotakyno tinklų savininku, kuris ir nustato sąlygas.

Teršalų išpylimo vietos paieška - kaip adatos šieno kupetoje

„Jei yra nustatytos griežtos baudos, pavyzdžiui, už šiukšlinimą, tai yra ir už aplinkos teršimą nuotėkomis – yra tam skirtas ATPK straipsnis“, - dėstė I. Valūnas.

Nors I. Valūnas prisimena atvejį, kai buvo ištirta, jog kai kurie naftos produktai iš automobilio pasiekė vandens telkinį, pažeidėjo nustatyti taip ir nepavyko, net ir apytikriai nustačius taršos šaltinio vietą.

„Gatvėse tų vandens nuotėkų surinkimo įrengimų - lietaus grotelių tikrai nemažai ir dabar atsekti, kas į kurią nišą ir ką supylė – labai sudėtinga. Matyt, belieka apeliuoti į žmonių sąžiningumą, kad reikia saugoti aplinką ir vandenį. Jis mums patiems reikalingas – ir rekreacijai, ir žvejybai. Be to, dabar įrengtos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, jei neklystu, jos priima ir padangas, ir panaudotus tepalus. Rodos, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonėms sudaroma sąlygų saugiai atsikratyti tomis atliekomis, kad ir kokį pavidalą jos turėtų“, - teigė I. Valūnas.

Automobilius savo kiemuose plaunančius ar remontuojančius gyventojus baudžia savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių pareigūnai.

Vilniuje draudžiama ne tik plauti, bet ir dulkinti kilimėlius

Vilniaus Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Leperskas teigė, jog sostinėje šiais metais buvo užfiksuoti 3 pažeidėjai, kurie nevykdė Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų.

„Draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose, dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus. Jiems buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už pažeidimą, nurodytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekse,“ - dėstė G. Leperskas.

Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 2000 litų.

Nors pagrindinė tokių draudimų priežastis – aplinkosauginė, išlietų ar nuplautų teršalų kiekis G. Lepersko teigimu, netiriamas, nes užtenka paties plovimo fakto.

Kauniečiams labiau rūpi sudarkyta veja

Kauno Viešosios tvarkos tarnybos vedėjas Rimas Sidera tikino, kad dėl automobilių plovimo ar taršos gauta vos keli skundai per praėjusius metus, o dėl statymo ant šaligatvių ir žaliosios vejos – šimtai. Rodos, gyventojai labiau piktinasi užstatyto praėjimo ir vejos darkymo problemomis, nei keliais automobilius nusiplauti sugalvojusiais kaimynais.

„Už šių taisyklių pažeidimą (plovimo ir remonto išpilant atliekas, - red. past.) taikoma administracinė atsakomybė. Baudos numatomos nuo įspėjimo iki 2000 litų už automobilio plovimą netinkamose vietose. Bet tokių skundų esame gavę gal tik porą šiais metais, tiek ir protokolų surašyta. Va, kad statomi automobiliai ant žalios vejos – tikrai daug kas skundžiasi. Žinoma, 2000 litų už automobilio plovimą jau būtų skiriami už pakartotiną pažeidimą ir kitas sunkinančias aplinkybes. Pirmą kartą rašomas įspėjimas arba skiriama minimali bauda ir yra administracinis nurodymas pasiūlyti pusę minimalios baudos. Taigi bauda – 20 litų, pusė jos – 10 litų. Akivaizdu, kad pirmą kartą baudos nėra didelės...“ - teigė R. Sidera.

Paprasčiausias automobilio plovimas plovykloje gali kainuoti apie 15 litų, taigi, vairuotojus nuo automobilio plovimo kieme atgraso labiau nepatogumas, nei baudų baimė.

Klaipėdoje automobiliai plaunami tvarkingai

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse R. Sideros teigimu, neužsimenama apie automobilių remontą kiemuose. Tačiau jei kas nors užsiimdamas tokia veikla netyčia išpila tepalus, į tokį pažeidimą labai griežtai reaguoja aplinkos apsaugos pareigūnai.

„Į mus dėl to taip pat nesikreipia. Na, buvome gavę skundą labiau dėl garso, šiukšlių ir dūmų – automobiliai buvo remontuojami Raudondvario plente“, - teigė R. Sidera.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė tikino, kad skundų dėl tokios veiklos šiame mieste apskritai negauta.

„Kai gyvename mieste kartais pastebime, kad bandoma automobilį kieme nusiplauti, nusivalyti. Tačiau tokio pobūdžio skundų negauname“, - teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėja.

Tai patvirtino ir Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Nina Gendvilienė. 
„Matyt, jau niekas ir nebeplauna kiemuose“, - svarstė moteris.

Sunku pasakyti, ar gyventojai dėl tokių menkniekių tiesiog nesiskundžia, ar iš tiesų tvarkingai naudojasi plovyklų paslaugomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tipas

tipas portretas
svarbiausia nubausti, tam ir iskovojome "laisve" burzuju valstybei visur ir uz viska bausti tik pinigais - padves ji nuo tu baudu!

Jis

Jis portretas
Logiška. Automobilius plauti reikia tik tam skirtose vietose. Kas būtų jeigu kiekvienas pradėtų plauti automobilius kiemuose? Balos tepalų, šampūno ir t.t. Pabandyk taip automobilį nusiplauti civilizuotoje šalyje- tokią baudą gausi, kad turėsi ir savo automobilį parduoti. Vienintelė puiki išeitis- savitarnos plovyklos.

anupras

anupras portretas
DE gali plauti, bet jei tik vandeniu, be jokiu sampunu ir kt...
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių