Transporto verslas metų 2012-2013 sandūroje

Skaičiuodami paskutines 2012-ųjų metų savaites, sudėliokime visus taškus ant „i“: kokie buvo metai sausumos transporto ir logistikos sektoriui bei, ko galima tikėtis iš ateinančiųjų 2013-ųjų metų.

Komplimentai transporto verslui

Įmonių riziką vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos nuomone, šiandien pelnytai galima sakyti įvairius komplimentus transporto verslo sektoriui. Didžiausią sektoriaus dalį sudaro krovininis kelių transportas, o pagal apimtis šiemet labiausiai augo ekspedijavimo veikla. Transporto verslas šiemet nusipelnė pagyrų jau vien dėl to, kad:

- buvo ir yra greičiausiai po krizės atsigavusi, stabiliausia auganti ekonomikos šaka;

- tik transporto dėka paslaugų eksportas viršija paslaugų importą;

- auga sukuriama BVP dalis (nuo 2012-ųjų šakiniai duomenys rodomi su kitomis šakomis);

- sausumos transportas yra viena labiausiai į atnaujinimą investuojančių ūkio šakų – įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus.

Augo pajamos ir darbuotojų skaičius

„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad su nedideliais stabtelėjimais kelių transporto įmonėse išliko pajamų ir darbuotojų skaičiaus augimas. Jei 2011 metus palygintume su 2010-aisiais, matytume, kad pajamos išaugo dviejuose trečdaliuose stambių, vidutinių ir mažų įmonių (turinčių virš 1 mln. Lt pajamas) ir net daugiau nei pusė smulkesnių įmonių didino pardavimus. Šis augimas išliko ir šių metų I-ąjį pusmetį.

R. Trumpos teigimu, krizės išvakarėse (2008 m. II ketvirtį) pelningai dirbo 47% sausumos transporto įmonių, o 2012 m. II ketvirtį – net 74%. Pervežimų verslas yra mažiau koncentruotas nei kitos veiklos, tačiau nuo 2012 m. pradžios pastebimas įmonių stambėjimas – didesnė augančio pajamų „pyrago” dalis atitenka vidutinėms ir stambioms įmonėms. Vis tik koncentracija transporto versle skiraisi nuo vidaus rinkoje dirbančių įmonių. „Transporte didžiosios įmonės ne nustumia mažuosius „į kelkraštį“, o pralenkia lėčiau augančius,“ – sakė R. Trumpa. Anot jo, pervežimų versle mažesnių rinkos dalyvių dalis kol kas iš dalies traukėsi ir todėl, kad dalis mažų įmonių pasiekė vidutinių lygį, o kai kurios vidutinės įmonės tapo stambiomis.

Kelių transporte ir ekspedijavimo veikloje sulėtėjo naujų įmonių steigimasis. Prie to prisidėjo ir aukštesni įėjimo į rinką barjerai – ne kiekvienas gali įsigyti lizingo būdu naują transporto priemonę ar turėti apyvartinio kapitalo (tai svarbiau ekspeditoriams). Kalbėdamas apie transporto verslo išskirtinumą, R. Trumpa pastebi, kad kelių transporto verslas lieka išskirtinis ir tuo, kad čia mažesnę kredito riziką turi ne stambios, o vidutinio dydžio įmonės. Būtent tokios įmonės plėtrą dažniau finansuoja savomis, o ne lizingo lėšomis.

Transportas perkamas iš skolinto kapitalo

R. Trumpa, labiausiai norėtų akcentuoti glaudų rizikos ir augimo ryšį. „Įmonių savininkai priima sunkius investicinius sprendimus. Neplečiantys savo auto parkų padedant lizingo kompanijoms, vežėjai neaugs, o tiems, kurie automobilius pirks per lizingo bendroves – teks prisiimti papildomą riziką,“ – sakė ekspertas. 2012 m. viduryje apie 700 didžiausių ir vidutinių įmonių tenkanti bendro transporto priemonių parko dalis per dvejus metus išaugo nuo 36 % iki 47%, tačiau šioms įmonėms tenkanti Lietuvos nuosavo TP parko dalis, padidėjo tik nuo 33% iki 38%.

Kaip sako kinų patarlė, saugiausia yra savo uoste, bet laivas skirtas ne buvimui uoste. Kol kas lizingo rizika pasiteisina – kartais net ir viršija lūkesčius. Finansiniai rodikliai tose įmonėse, kurios lizinguojasi daug TP, gerėja labai sparčiai. Ne viena įmonė, turėjusi neigiamą nuosavybę per dvejus metus sukaupė gerus finansinius rezervus. R. Trumpos teigimu, praktikoje gana dažnai lizinguojamo TP parko dalis per metus – pusantrų nukrenta nuo 60-70% iki 30-40%, o finansiniai rodikliai staiga pagerėja. Tačiau likvidumo rodikliai gerėja tik tose įmonėse, kurios sulėtino plėtrą, o kitose lieka minimalus ar neigiamas nuosavas apyvartinis kapitalas bei didelė priklausomybė nuo tiekėjų.

 

„Creditreform Lietuva“ duomenimis“, transporto įmonių tiekėjai nuolat peržiūri kreditavimo limitus. Deja, nedaug realiai kredituojamų įmonių turi puikius finansinius rodiklius. Neretai geresnius nuosavybės rodiklius turinčios įmonės turi daugiau teismų bei turto areštų – ir atvirkščiai. Idealių įmonių, kurios neturi negatyvo, yra augančios ir gali pasidžiaugti puikiais finansiniais rodikliais, Lietuvoje santykinai nedaug. „Tiekėjai ir vežėjai sėdi toje pačioje valtyje. Jei jie Jūsų nekredituos, sumažės pardavimai. Ten rizikuojama dideliais pinigais – arba prarastais pardavimais arba blogomis skolomis,“ – konstatuoja R. Trumpa.

Į ką atkreipti dėmesį 2013 m.?

Ne vienerius metus analizuojantis transporto rinką „Creditreform Lietuva“ ekspertas pažymi, į ką transporto verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį 2013-aisiais. Minėti faktoriai kol kas nekelia labai didelių grėsmių, tačiau situacijos stebėjimas ir analizė gali padėti priimti svarbius sprendimus.

1. Pervežimų kainos kelis ketvirčius neauga, kai darbo sąnaudos kyla, auga „kitos išlaidos“, o kuro sąnaudos svyruoja.

2. Daliai transporto įmonių, ypač smulkesnių, įtakos gali turėti ir numatomas minimalaus darbo užmokesčio didinimas.

3. Vyksta daug teismų, kai ieškovais yra transporto įmonės. Pagrindinės dvi ieškinių grupės – draudimo kompanijų ir teismai su darbuotojais.

4. Transporte bankrotų skaičiai geresni nei daugelyje ūkio šakų. Šiemet per 11 mėnesių bankrutuojančiomis tapo 84 kelių transporto įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 103. Tačiau smarkiai pagausėjo ekspedijavimo įmonių bankrotų – šiemet jų buvo 31, pernai – tik 18.

5. Auga momentinės skolos „Sodrai“, padengiamos per kelias dienas. Skolininkai „sluoksniuojasi“ – jų dažnumas sumažėjo, bet tose įmonėse, kurios turi skolų – jų sumos padidėjo;

6. Sausumos transporte nuosavo apyvartinio kapitalo dalis finansuojant apyvartines lėšas, krizės įkarštyje buvo neigiama, o vėliau viršijo 20%. Nuosavų lėšų dalis kelis ketvirčius mažėjo ir II ketvirtį sudarė tik 16%, tačiau III ketivrtį jau pašoko iki 27% . Logistikos įmonėse nuosavų apyvartinių lėšų dalis spalio 1 d. sudarė 65 % (prieš metus – 71%) .

7. Konkrečiose transporto įmonėse dažniau momentinių skolų turi būtent tos įmonės, kurios turi prastus likvidumo rodiklius,

8. Ekspeditoriams reikia daugiau apyvartinių lėšų – skirtumas tarp pirkėjų atsiskaitymo ir skolų vežėjams per metus padidėjo nuo 9 iki 19 dienų. Iš vienos pusės – reikia daugiau nuosavų apyvartinių lėšų, o iš kitos – bus mažiau naujų konkurentų. Savo ruožtu vežėjai turėtų įdėmiau stebėti ekspeditorių, ypač įsisteigusių prieš 3-6 metus, būklę.

Ekspeditoriams kitais metais nepakenks parengti ir „planą B“ tuo atveju, jei geležinkeliai ir uostas netektų ženklios dalies išorės krovinių. Niekas to nenorėtų, bet ruoštis netikėtumams visada verta.

Ekspeditorius ir savo transporto parką turinčius vežėjus gelbėja tai, kad didelę sąnaudų dalį sudaro kintamos išlaidos, ir jie neturi atsargų rizikos, tačiau toms įmonės, kurios investuoja tik skolintus pinigus, lieka tik tikėtis tolesnio augimo.


Šiame straipsnyje: transportasverslaslogistika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių