Surinkti naudotas padangas siūloma įpareigoti jų pardavėjus

Siūloma keisti naudotų padangų surinkimo tvarką ir įpareigoti jų platintojus iš gyventojų jas surinkti nemokamai.

Tuo metu specialistai tikina, kad pakaktų griežčiau įtvirtinti ir kontroliuoti dabar reglamentuotą surinkimo procesą, praneša LTV „Panorama“.

Šiukšlynai per padangų keitimo sezoną – įprastas reiškinys. Aplinkosaugininkų teigimu, negelbsti ir numatytos baudos, nors ne vietoje padangą išmetusiam šiukšlintojui už tai gali tekti pakloti šimtinę.

„Didžiausia problema yra ta, kad tuos pažeidėjus yra be galo sudėtinga pagauti, nes jie atsikrato padangomis tada, kai jų niekas nemato. Padėtų turbūt tik kažkokie reidai ir mūsų visų nepakantumas tokiems žmonėms“, – sako Radeta Savickienė, Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Įstatymai numato, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti įrengtos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės – kartą per metus vienas žmogus čia nemokamai gali atvežti 5 senas padangas.

Pavyzdžiui, Kaune tokių atliekų surinkimo vietų yra keturios, dar trims rengiami detalieji planai, tuo metu sostinėje, didžiausioje šalies savivaldybėje, – vos viena tokia vieta.

„Jų turi būti ne viena, pagal gyventojų skaičių – bent 10. Yra nustatyta užduotis savivaldybėms įrengti tokias aikšteles, skiriama Europos parama. Būtų gal įdomu paklausti savivaldybės, kas atsitiko, nes kitos – mažosios – beveik visos turi tokias aikšteles ir ne po vieną“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

„Nebuvo suformuoti žemės sklypai. Yra daug privačios žemės ir iki šiol nebuvo šitų sklypų. Dabar jau preliminariai parinktos tos vietos ir 5 sklypai jau suformuoti“, – sako Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Jeroslavas Čaplia.

Seimui jau pateiktas Atliekų tvarkymo pakeitimo įstatymas, numatantis, kad už pareigų nevykdymą savivaldybės būtų atsakingos finansiškai.

Dabar įstatymas numato galimybę ir padangų keitimo vietose be papildomo mokesčio palikti senas padangas, tačiau mokestis kai kuriuose servisuose vistiek imamas.

„Siūloma įstatyme įtvirtinti pareigą padangų platintojams nemokamami priimti iš vartotojo tiek senų padangų, kiek jis perka naujų“, – teigia V. Karosienė.

„Ta situacija turėtų būti valdoma kitaip. Padangas keičianti įmonė turėtų pasilikti padangas, tada tos padangos nueitų civilizuotu keliu. O dabar gyventojams jos yra atiduodamos. Jie iš tikrųjų neturi kur dėti, tai kitaip stengiasi atsikratyti“, – sako „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Šiuo metu Lietuvoje padangų atliekos perdirbamos į gumos miltus ir granules, kurie naudojami gamint gumines detales, plyteles, kilimėlius arba tiesiog deginamos energijai gauti.

Siūloma keisti naudotų padangų surinkimo tvarką ir įpareigoti jų platintojus iš gyventojų jas surinkti nemokamai.

Tuo metu specialistai tikina, kad pakaktų griežčiau įtvirtinti ir kontroliuoti dabar reglamentuotą surinkimo procesą, praneša LTV „Panorama“.

Šiukšlynai per padangų keitimo sezoną – įprastas reiškinys. Aplinkosaugininkų teigimu, negelbsti ir numatytos baudos, nors ne vietoje padangą išmetusiam šiukšlintojui už tai gali tekti pakloti šimtinę.

„Didžiausia problema yra ta, kad tuos pažeidėjus yra be galo sudėtinga pagauti, nes jie atsikrato padangomis tada, kai jų niekas nemato. Padėtų turbūt tik kažkokie reidai ir mūsų visų nepakantumas tokiems žmonėms“, – sako Radeta Savickienė, Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Įstatymai numato, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti įrengtos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės – kartą per metus vienas žmogus čia nemokamai gali atvežti 5 senas padangas.

Pavyzdžiui, Kaune tokių atliekų surinkimo vietų yra keturios, dar trims rengiami detalieji planai, tuo metu sostinėje, didžiausioje šalies savivaldybėje, – vos viena tokia vieta.

„Jų turi būti ne viena, pagal gyventojų skaičių – bent 10. Yra nustatyta užduotis savivaldybėms įrengti tokias aikšteles, skiriama Europos parama. Būtų gal įdomu paklausti savivaldybės, kas atsitiko, nes kitos – mažosios – beveik visos turi tokias aikšteles ir ne po vieną“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

„Nebuvo suformuoti žemės sklypai. Yra daug privačios žemės ir iki šiol nebuvo šitų sklypų. Dabar jau preliminariai parinktos tos vietos ir 5 sklypai jau suformuoti“, – sako Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Jeroslavas Čaplia.

Seimui jau pateiktas Atliekų tvarkymo pakeitimo įstatymas, numatantis, kad už pareigų nevykdymą savivaldybės būtų atsakingos finansiškai.

Dabar įstatymas numato galimybę ir padangų keitimo vietose be papildomo mokesčio palikti senas padangas, tačiau mokestis kai kuriuose servisuose vistiek imamas.

„Siūloma įstatyme įtvirtinti pareigą padangų platintojams nemokamami priimti iš vartotojo tiek senų padangų, kiek jis perka naujų“, – teigia V. Karosienė.

„Ta situacija turėtų būti valdoma kitaip. Padangas keičianti įmonė turėtų pasilikti padangas, tada tos padangos nueitų civilizuotu keliu. O dabar gyventojams jos yra atiduodamos. Jie iš tikrųjų neturi kur dėti, tai kitaip stengiasi atsikratyti“, – sako „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Šiuo metu Lietuvoje padangų atliekos perdirbamos į gumos miltus ir granules, kurie naudojami gamint gumines detales, plyteles, kilimėlius arba tiesiog deginamos energijai gauti.


Šiame straipsnyje: padangos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Gintarė

Gintarė portretas
Siūloma,siūloma,siūloma. Tačiau retai kas yra daroma. Naujas ES projektas "Visais ratais už gamtą" padės jums ne tik atrasi neeksploatuojamų transporto priemonių priėmimo punktus, tačiau taip pat ir daug kitos naudingos informacijos.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių