Sovietinė gysla trūkinėja

Savaitgalį į spūstį Molėtų plente patekę vairuotojai panašių situacijų neišvengs ir ateityje. 1987 m. iš cementbetonio plokščių nutiestas ir nuolatinės priežiūros reikalaujantis kelias rekonstruojamas tik dalimis, rašo „Vilniaus diena".

Vidury kelio - tramplinas

Itin karšto savaitgalio pradžia praėjusį penktadienį ir pabaiga sekmadienį kai kam tapo alinamu išbandymu. Keliu Vilnius-Molėtai važiavę skubantys vairuotojai netikėtai užstrigo didžiulėje spūstyje.

22-ame plento kilometre nuo karščio ėmė plėstis kelio danga ir cementbetonio plokštės suformavo pavojingą trampliną.

Vieni juokavo, kad pati gamta nusprendė vidury plento ištiesti greičio mėgėjus tramdantį „gulintį policininką", kiti taikliai atkreipė dėmesį, kad geležinkelio bėgiais pravardžiuojamas kelias dėl karščio išlinko. Tačiau stoviniuoti keletą kilometrų nusidriekusioje automobilių spūstyje vairuotojams nebuvo linksma.

30 km/val. greičiu šliaužiančios mašinų kolonos eismą reguliavo policija. Išsikėlusią plokštę kelininkai išėmė šeštadienio rytą, o 22-as Molėtų plento kilometras visiškai baigtas lopyti tik vakar.

Norėjo pigiau ir geriau

Valstybinės reikšmės magistralė Vilnius-Utena nutiesta 1987 m. Tuomet ne asfalto danga pasirinkta ne iš gero gyvenimo: deficito laikais trūko asfaltuoti reikalingo bitumo, todėl asfaltbetonis magistralėje buvo nutiestas tik nuo dešimto iki šešiolikto kilometro.

Likęs 17-40 kilometrų ruožas dengtas cementbetoniu. Tiesiant naudotas vietinis cementas ir LSSR valdžios sprendimu iš Baltarusijos įsigytas specialus betono klojimo įrenginys. Nuo amerikiečių nukopijuota technologija kelią turėjo padėti pabaigti pigiau ir geriau.

Dar vienas apie 1,5 km ilgio ruožas ties Pikeliškių sankryža buvo pasirinktas kaip eksperimentinis. Čia ant cementbetonio dangos buvo užklota 3 rūšių asfaltbetonio danga.

Kaltina orų kaitą

„Pas mus per daug svyruoja temperatūra. Žiemą betonas traukiasi, vasarą plečiasi. O magistralėje Vilnius-Utena „betonkė" prastesnė iš Utenos pusės, turbūt dėl prastesnės priežiūros. Šiemet tikrinant magistralės dangą nei skersinių, nei išilginių plyšių nepastebėta", - „Vilniaus dienai" sakė valstybinės įmonės „Vilniaus regiono keliai" technikos direktorius Petras Vaičiulis.

Pastarąjį kartą praėjusio savaitgalio istorija Molėtų plente nutiko 1999 m., kai cementbetonio danga taip pat „sušokinėjo".

Paskui kasmet buvo platinamos įpjovų siūlės ir stebimas kelias. Tai padėdavo išvengti panašių tramplinų.

Pinigų darbams neužtenka

Pernai magistralės 20-21 kilometre įrengta 2 sluoksnių šlamo danga. Iki kitų metų birželio 30 d. bus sutvarkytas 10-16 kilometro ruožas.

Prieš porą metų Molėtų plento 39-40 kilometre atliktas eksperimentinis remontas: suskaldžius cementbetonio dangą įrengtas asfaltbetonis.

Šis sprendimas pasiteisino, dangoje plyšių neatsirado, tad ateityje galima tikėtis panašiai pakeisti likusį cementbetonį. Vis dėlto konkretūs terminai kabo ore, nes viskas priklauso nuo valstybės skiriamo finansavimo.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vidutinis eismo intensyvumas Molėtų plento pirmuose 10 kilometrų yra per 17 tūkst. automobilių per parą , o nuo 28-o kilometro - per 6 tūkst. Be šios magistralės, Lietuvoje betono pagrindu nutiestas vienas kelio Vilnius-Minskas ruožas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių