Pasakiškasis Balis: laimingo gyvenimo filosofija

"Radau rojaus kampelį“, – šypsojosi kaunietė Egidija Makrickaitė, sugrįžusi iš Balio salos (Indonezija). Mergina prisimena  svaiginantį Balio salos chaosą, kvapą gniaužiančius gamtos vaizdus ir gyvenimo prabangos dar nesugadintų vietinių žmonių filosofiją.

Galima apvažiuoti per 10 valandų

Saulės šiluma, žydra pakrante ir baltu smėliu susiviliojusius turistus, vos atvykusius į Balį, pasitinka drėgnas oras ir ryški žaluma.

„Nors dieną kepina 30 laipsnių karštis, kaitra nevargina, nes ją praryja didelė drėgmė. Oras pastebimai vėsta lipant aukštyn į kalnus“, – pasakoja E.Makrickaitė.

Jai krito į akis, kad Balio sala visai mažytė. Sėdus į automobilį ją galima apvažiuoti per 10 valandų, tačiau ji itin turtinga egzotiškų grožybių. Miestuose išsikerojusios palmės, o gatvelės papuoštos margaspalviais sodinukais – galva svaigsta uodžiant spalvingų gėlių ir medžių kvapus.

Gamta tiesiog svaigina

„Pavažiavus tolėliau nuo miesto atsiveria paveikslo verti vaizdai. Apylinkės apsodintos ryžiais, šalia driekiasi tropiniai miškai. Pakėlus galvą akys užkliūva už šniokščiančio krioklio purslų, o pažeme sruvena kojas gaivinančios upės ir upeliūkščiai“, – grožėjosi E.Makrickaitė.

Ji nesibaimino veikiančių ugnikalnių ar karštųjų srovių.

„Kasdien su šeima leisdavomės į vis kitą salos dalį. Nors dėl gausos viską aprėpti ir pamatyti sunku, verta aukoti poilsį ir stengtis Balyje pamatyti kuo daugiau“, – neabejoja keliautoja.

Jos nuomone, saloje verta išbandyti turistams siūlomas ekstremalias pramogas. Kaunietei Balyje buvo pasiūlyta dviračiais keliauti po salos apylinkes, sėsti į valtį ir leistis į kelionę srauniomis kalnų upėmis, vilktis naro kostiumą ir pasinerti į koralais nusėto jūros dugno karalystę.

Išbandė ekstremalias pramogas

„Nutariau pamiršti vidines baimes ir leistis į nuotykius. Gal dėl to dvasia iki šiol pilna nepamirštamų potyrių. Ypač džiaugiuosi, kad išdrįsau pasivaikščioti po vandeniu (taip vietiniai vadina nardymą 30 m gylyje) ir leistis į kelionę kalnų upėmis. Teko plaukti po kriokliais, šokti nuo 4 m aukščio skardžio“, – vardija E.Makrickaitė.

Jos manymu, išvykų, pramogų, maisto ir kitų paslaugų užmokestis gali sukelti šypseną europiečiui.

„Sunku nusakyti tikslias Balio kainas – pardavėjai linkę derėtis ir neketina turisto apiplėšti, – įsitikino Egidija. – Nepatingėjus daiktą ar paslaugą galima nusipirkti perpus pigiau, nei prašo pardavėjas."

Dienos išvyka – kelionė automobiliu su vairuotojo ir gido paslaugomis, ekskursijos –  nardymas ar apylinkių lankymas bei pietūs kainuoja apie 50 dolerių (142 litai). Vietiniams tai nepaprastai dideli pinigai.

Maistas labai aštrus

Kaunietės manymu, Balio virtuvė nenuviltų net gurmano. Saloje galima paragauti įvairiausių skonių ryžių, populiarios troškintos daržovės su jūrų gėrybėmis.

Čia verdama daugybė rūšių sriubų. Balio patiekalai ypač aštrūs, svarbiausias virtuvės akcentas – prieskoniai. Atvykėliai iškart įspėjami, kad nepratusieji prie aštriųjų kavinukėse ar vietinių gamintų patiekalų būtų atsargūs.

Turistai dažniausiai tenkinasi viešbučio patiektais patiekalais, labiau pritaikytais vakariečiams.

E.Makrickaitė Balyje daugiausiai valgė ryžių, šviežių daržovių ir vaisių.

Stengiasi kalbėti angliškai

„Visi Balio gyventojai kiek įmanydami stengiasi šnekėti angliškai, kad galėtų apie savo salą papasakoti atvykėliui. Net senukas, gatvėje skrudinantis kavos pupeles, moka pasakyti bent kelis malonius žodžius svetimšaliui“, – apie šalies, gyvenančios iš turizmo, ypatumus pasakojo E.Makrickaitė.

Nors pragyvenimo lygis žemas – vidutiniškai Balio salos gyventojas per mėnesį uždirba apie 570 litų, čia nepamatysite nuliūdusio, susikrimtusio ar dar blogiau – gyvenimu nepatenkinto žmogaus.

„Vietiniai labai tikintys. Kiekvienuose namuose pastatyta šventykla dievams, joje kasdien aukojamos aukos“, – pasakojo keliautoja.

Ji patyrė, kad vietinių gyventojų nuoširdumas tiesiog tvyro ore. Kaunietė stebėjosi ir ypatingu žmonių darbštumu bei atsakingumu.

„Net ir į mažiausią darbelį Balio gyventojai deda maksimalias pastangas. Jie moka mėgautis gyvenimu, kad ir koks sunkus jis būtų“, – teigiamą požiūrį parsivežė E.Makrickaitė.

Kraštą okupuoja turizmas

Dar vienas išskirtinis Balio salos bruožas – svaiginamas chaosas, lydėjęs kaunietę per visą kelionę. Čia daug žmonių, transporto priemonių, jokių kelio ženklų ir vairavimo taisyklių.

„Nerasite aukštų tvorų, kokiomis mėgsta apsitverti vakariečiai. Atvirkščiai, Balio žmonės stengiasi kuo daugiau savo gyvenimo perkelti prie gatvės: jie drožinėja, pina vainikus,  piešia ant medžiagos tiesiog sėdėdami prie kelio. Taip galima ir su kaimynu pasilabinti, ir turistą pašnekinti“, – šypsojosi E.Makrickaitė.

Kartu su Egidija po Balį keliavęs jos brolis Eimantas Makrickas šiame rojaus kampelyje svečiavosi jau antrą kartą.

Vaikinas iškart pastebėjo, kad salelėje vis populiarėja turizmas – per dvejus metus, prabėgusius po pirmojo apsilankymo, salos aplinka gerokai pasikeitė. Pastatyta daug naujų viešbučių, maitinimo įstaigų.

"Padidėję turistų srautai, matyt, lėmė ir pakilusias kainas“, – svarsto E.Makrickaitė.