Marso kainoraštis: kas, kiek ir už ką?

Kažkas (niekas nepamena, kas) yra teisingai pastebėjęs: nekilnojamojo turto rinkoje svarbūs tik trys dalykai – vietovė, vietovė ir dar kartą vietovė. Panašu, kad taip. Ankštas kaip kišenė kambarėlis, pilnas šmirinėjančių tarakonų, per mėnesį atsieina 36 tūkst. JAV dolerių, nes jis – Manhatano Vest Viladže, Niujorko širdyje. Tiesa, dar ankštesnis mažutis nusileidimo aparatas su pripučiamais kambariais Marse kainuotų apytikriai 200 mln. „žalių“. O kur dar transportavimo išlaidos. Ir, savaime suprantama, maistas.

Jūsų dėmesiui – „Neo Mammalian Studios“ parengtas kelionės į Marsą kainoraštis.

Raudonoji planeta seniai kursto žmonių vaizduotę. Kadangi dėmesio skrydžiams į Marsą ir pačiai Raudonajai planetai – vis daugiau. Tačiau bet kurio projekto įgyvendinimas prasideda nuo sąmatos. O skrydžio į Marsą sąmata – tokia.

Kelionė

Formuojant tokią sąmatą, pradėti galima kad ir nuo labai konkretaus fakto: iškelti vieną svarą (0,454 kg) bet kokio krovinio į kosmosą kainuoja... įvairiai. Pensijon neseniai išėję NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Shuttle“ į orbitą aplink Žemę 0,5 kg krovinį iškeldavo už maždaug 10 tūkst. JAV dolerių. Elono Musko (Elon Musk) bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ tą patį turėtų padaryti tik už 3 tūkst. „žalių“. O štai vienas marsaeigio „Curiosity“ puskilogramis kelionėje į Marsą kainavo... 900 tūkst. JAV dolerių. Taigi, kilogramo kaina.

– 2 mln. JAV dolerių.

Taigi, panūdus nukeliauti pasižvalgyti po Marsą, toks noras kainuotų sunkiai įsivaizduojamą kapitalą. Keletas pirmaujančių kosmoso bendrovių siūlo maždaug tokias kainas tik už kelionę (be jokių nusileidimo ir gyvenimo Marse svaičiojimų – vien su perspektyva rausvai oranžinį Marso rutulį iš arti pamatyti pro erdvėlaivio iliuminatorių): NASA – 100 mlrd. JAV dolerių, minėta privati bendrovė „SpaceX“ – 36 mlrd. JAV dolerių, „The Mars Society“ – 30 mlrd. JAV dolerių. Mažiausia kelionės į Marsą kaina prilygsta 2,5 mln. kelialapių kruiziniu laivu aplink pasaulį...

Būstas

Toliau. Kelionės ir gyvenimo Marse vienas iš svarbiausių dalykų – slėptuvė ar būstas, kuriame gyvens kolonistai ar keliautojai. Daugelyje hipotetinių misijų būsto funkciją Marse atliktų nusileidimo aparatas, kuriuo žmonės nutūptų ant Marso paviršiaus. Nusileidimo modulis turėtų papildomų sekcijų, kurios išsiskleistų nusileidus Raudonojoje planetoje.

Būsto kaina – papildomos išlaidos, kurių kelionės kainoje nėra. 120 kvadratinių metrų ploto būstas Marse kainuotų: NASA – 267 mln. dolerių, „SpaceX“ – 150 mln. dolerių.

Pragyvenimas

Pragyvenimo kaina ir maistas banko sąskaitą išsekintų dar labiau. Apytiksliais paskaičiavimais, per parą suaugusio žmogaus organizmui reikia apie 4 litrus vandens ir, atsižvelgiant į menką Marso gravitaciją, 1500-1700 kilokalorijų energijos (tiek yra poroje indelių konservuoto maisto). Gan asketiškas racionas, ar ne? Metinės štai tokio maisto raciono atsargos Marse kainuotų: NASA – 42 mln. JAV dolerių, „SpaceX“ – 13 mln. JAV dolerių.

Tiesa, Marse būtų galimybė užsiauginti maisto (daržovių, grūdų) ir išgauti vandens (jo yra Marso gelmėse, grunte ir atmosferoje). Techninės įrangos, kuri šių gėrybių parūpintų TIK VIENAM ŽMOGUI, transportavimas į Marsą kainuotų štai kiek: NASA – 15,4 mln. JAV dolerių, „SpaceX“ – 4,6 mln. JAV dolerių.

Kad intensyviai dirbamos žemės užauginamo derliaus pakaktų vienam žmogui, reikėtų 4,7 tūkst. kvadratinių metrų (1,16 akro) žemės ploto. Agroįrangos transportavimas į Marsą VIENAM ŽMOGUI kainuotų: NASA – 20,9 mln. JAV dolerių, „SpaceX“ – 11,75 mln. JAV dolerių.

Žemdirbystės ir daržininkystės privalumas – augalai išskiria deguonį, tad jo gabentis reikės kur kas mažiau. Kad patalpoje būtų palaikomas tinkamas deguonies ir anglies dvideginio balansas, VIENAM ŽMOGUI reikia 8 kvadratinių metrų dumblių „chlorella“ arba 400 kambarinių augalų.

Skambučiai į Žemę ir kt. ryšio paslaugos

Deja, privačių ryšio tiekėjų Marse nėra. Kol tokie atsiras, teks tenkintis 2001 m. paleisto Marso zondo „Oddisey“ teikiamomis paslaugomis. Bet tai ne taip jau ir blogai. Mat siunčiant SMS iš Marso į Žemę, ji kainuotų... mažiau!

Jei Žemėje 140 simbolių SMS žinutė kainuoja, tarkim, 5 JAV dolerio centus, o 1 GB informacijos – 383 300 JAV dolerių, tai siunčiant iš Marso į Žemę toks gigabaitas informacijos kainuotų tik 284 000 JAV dolerių, o SMS žinutė – tik 4 centus. Taigi, 20 proc. pigiau nei Žemėje!

Tiesa, jei norėsite pasikalbėti su Žemėje likusiais artimaisiais, šis malonumas kainuos brangiau nei Žemėje. Minutės kaina – 210 JAV dolerių, 75 kb elektroninis laiškas – irgi tiek pat. Populiariausio „Youtube“ vaizdo klipo Psy „Gangnam Style“ peržiūra Marse kainuotų 37 244 JAV dolerius.

Suma sumarum

Tad kelionė į Marsą vienam žmogeliui ir gyvenimas ten asketiškomis sąlygomis vienus metus 1,16 akrų sklype kainuotų (apytikriai): NASA – 121 mlrd. JAV dolerių, „SpaceX“ – 48 mlrd. JAV dolerių.

Atrodo daug. Bet jei JAV visą savo metinį karinį biudžetą (711 mlrd. JAV dolerių) paaukotų misijai į Marsą, tada tokiomis kainomis į Raudonąją planetą galėtų nuskrieti 15 žmonių įgula – kiekvienas su asmenine raketa ir akru dirbamos žemės (pigesnis variantas).

Jei įgula į Marsą norėtų keliauti vienoje raketoje ir gyventi viename būste, tai gerokai sumažintų sąmatą, ir E. Musko svajonės Marse apgyvendinti 80 tūkst. žmonių galėtų būti įgyvendintos per du dešimtmečius.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių