Lietuvos keliai ir autostrados – gyvūnų mėsmalė?

Pavasarį, o ypač balandžio mėnėsį, gyvūnai ima masiškai migruoti, todėl padidėja tikimybė, kad jūsų keliai gali susikirsti. Liūdnai gali baigtis ne tik gyvūnui, bet ir jūsų automobiliui ir jo keleiviams. Lietuvoje vis dar galioja įsitikinimas, kad geriausia apsauga – masinis tvorų statymas, tačiau jos, anot gamtos specialistų, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Migruoja pavasarį

Pavasaris – gyvūnų migracijos laikas. „Vasario mėnesį prasideda plėšrūnų migracija, o balandžio mėnesį migruoja daugelis gyvūnų rūšių. Vieni jų keliauja ieškoti poros, kiti grįžta iš žiemaviečių, treti ieško geresnių maitinimosi vietų ar geresnės vietos jaunikliams vesti“, - GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Andrejus Gaidamavičius.Migruoja ne tik stambesni žvėrys, bet ir mažesni jų giminaičiai – varliagyviai. Pastarieji ypač kenčia dėl kelių ir automobilių gausos. „Daug kas nesusimąsto, bet kasmet suvažinėjama tūkstančiai varlių, tarp jų ir ypač retų. Visame pasaulyje varliagyviai sparčiai nyksta, tad būtina atkreipti dėmesį į jų apsaugą“, - įsitikinusi Lietuvos gamtos fondo specialistė Dalia Bastytė. Anot jos, vykstant masiškai varlių migracijai, suvažinėjama dešimtys, o gal ir šimtai varlių, dėl tokios gausos kelio danga gali tapti slidi ir tai gali lemti eismo įvykį. Nors užsienyje jau yra pasitaikę tokių atvejų, Lietuvoje apie tai duomenų nėra, nes policija neregistruoja, ar avarija įvyko dėl pervažiuotų varlių. Kaip priežastis dažniausiai nurodoma slidi kelio danga. 

Anot abiejų specialistų, vairuotojai pavasarį turėtų būti atidesni ir lėčiau važiuoti miško takais arba bent būti pasirengus jei ant kelio išbėgtų koks gyvūnas.

Tą patvirtina ir statistika. Vien draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per pirmus tris šių metų mėnesius sulaukė 10 proc. daugiau pranešimų iš vairuotojų, kurių automobiliai nukentėjo dėl susidūrimų su gyvūnais. Daugiausiai pranešimų apie tokias avarijas sulaukiama balandžio mėnesį. 

Kiek žūva - neaišku

Pernai vien „Lietuvos draudimo“ klientai patyrė 336 avarijas dėl į kelią iššokusių ar išbėgusių žvėrių, o tai reiškia, kad tokie įvykiai yra registruojami beveik kas dieną. Dažniausiai keliuose automobilius „pasitinka“ stirnos, rečiau – briedžiai ar elniai. Pernai pasitaikė susidūrimų su nedideliais gyvūnais, tokiais kaip kiškis, bebras, barsukas. Policijos duomenimis, iš viso šalyje įvyksta apie 1000 eismo įvykių, kurių priežastis būna ant kelio išbėgęs gyvūnas.

A. Gaidamavičius įsitikinęs, kad tai tik ledkalnio viršūnė: „Žmonės į policiją kreipiasi tik tuomet, jei nukentėjo jų automobilis. O juk neretai partrenkiamos lapės, kiškiai, kiti smulkesni gyvūnai; pervažiuojami ežiai, varliagyviai, ropliai, paukščiai, vabzdžiai. Gyvosios gamtos nuostoliai kur kas didesni nei gali atrodyti“. Gamtosaugininkas skuba pateikti ir kelis pavyzdžius: pvz. įkaitęs asfaltas labai vilioja roplius: driežus, gyvates. Vieną akimirką jos ramiai šildosi, kitą jų jau nebėra. Tokio pat likimo susilaukia ir naktiniai paukščiai, kurie nesibodi pailsėti ant per dieną įkaitusio žvyrkelio ar asfaltuoto kelio.

Vienintelė galimybė kaip galima labiau sumažinti gyvūnijos nuostolius, tai pasirūpinti tinkamomis kelių perėjomis, imtis kitų atsargumo priemonių, šviesti vairuotojus.

Keliai ir autostrados, tarsi mėsmalė

Šiuo metu pasaulyje jau yra gana efektyvių priemonių padėti gyvūnams saugiai pereiti kelią. Pvz. Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse jau buvo atsisakyta požeminių gyvūnų perėjų ir statomi specialūs tiltai gyvūnams. „Jie apsodinami medžiais ir krūmais, kad gyvūnas nebijotų jais eiti.

Mūsiškės požeminės perėjos yra visiškai neefektyvios, kadangi virš jų nuolat zuja automobiliai, juose baisus triukšmas ir žvėris bando laimę kitu keliu. Be to, dieną perėjos tamsios, gyvūnai natūraliai vengia tokių vietų, nes mato, kad jos skiriasi nuo aplinkos, jie mato tokiose vietose grėsmę“, - aiškino A. Gaidamavičius.

Šiuo metu Lenkijoje pastatyta jau virš 100 tokių tiltų, o Lietuvoje nerastumėte nė vieno. Mūsų šalyje vis dar galioja įsitikinimas, kad geriausia apsauga – masinis tvorų statymas, tačiau jos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

„Gyvūnams šiaip ar taip reikia migruoti, tad tvoros jų nesustabdo. Jeigu jie randa landą, tai iš karto ja pasinaudoja. Tačiau kitoje kelio pusėje landos gali ir nebebūti? Tuomet gyvūnas blaškosi ant kelio ir sukelia pavojų. Neretai tokias „kišenes“ palieka ir vairuotojai, neužverdami vartų iš autostrados įvažiuodami į mišką, - pasakojo A. Gaidamavičius, - Lietuvoje dar statomi specialūs pylimai, nuo kurių gyvūnai atsispyrę gali peršokti per tvorą, bet tai pajėgūs padaryti vos keli: stirnos, elniai. Kitiems gyvūnams jie nepadeda, o ir dėl kitų gyvūnų neaišku, koks jų efektyvumas, ar tikrai jomis pasinaudoja gyvūnai?“.

„Lietuvos keliai dažnai remontuojami ar tiesiami su Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalba. Kartais atrodo, kad Lietuvos autostrados tarsi gyvūnų mėsmalė, tad ar nevertėtų, rašant projektus, įtraukti ir išlaidų modernioms gyvūnų apsaugoms priemonėms statyti?“, - retoriškai klausia vyras. Kaip bebūtų keista, Lietuvoje kažkodėl dar vyrauja įsitikinimas, kad už tvoras nėra nieko geriau.

Dalia Bastytė džiaugėsi, kad nors požiūris į varliagyvius Lietuvoje po truputį kinta. „Jau kelių regioninių parkų darbuotojai savo rankomis perneša varliagyvius, ieško savanorių pagalbos. Nepatikėtume, bet dažnai varlės gyvena vienoje kelio pusėje, o maitinasi kitoje, tad jos labai reikalinga pagalba“, - pasakojo specialistė. Mūsų šalyje taip pat jau ima rastis pirmosios tvorelės varliagyviams apsaugoti, bet daug efektyvesnės yra specialios gaudyklės. Į jas pakliuvę varliagyviai išrenkami ir pernešami į kitą kelio pusę.

D. Bastytės duomenimis, Didžiojoje Britanijoje pernai rankomis buvo pernešta per 67 tūkst. varliagyvių ir tokia veikla populiarėja kitose šalyse. 

Savanoriai ne tik prisideda prie gamtos išsaugojimo, bet ir artimiau susipažįsta su gyvūnais, geriau ima suprasti jų išgyvenimo problemas. Kai kuriose šalyse jau statomi ir specialūs kelio ženklai, kurie žymi, kad per kelią šokuoja retos varlės, tad vairuotojai turėtų būti labai atsargūs.



Patarimai vairuotojams:

- Didesnė tikimybė ant kelio sutikti žvėrį – miškingose vietovėse, ypač ten kur medžiai ir krūmai auga visai netoli kelio, taip pat tose vietose mažesnis matomumas;

- Žvėrys migruoja sau įprastais keliais, todėl besiplečiant miestams jie ir atsiduria ten, kur anksčiau gal buvo miškas, o dabar jau – naujas kelias; - Būkite ypač atidūs vakare, tamsiu paros metu;

- Atminkite, kad į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas – ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Ypač reiktų saugotis briedžių. Jis yra stambiausias Lietuvos miškų gyvūnas, todėl jaučiasi labai drąsiai. Yra pasitaikę atvejų, kai šie kanopiniai tyčia nesitraukė nuo kelio ar net puolė automobilius, nes mažesni objektai jų negąsdina. Visgi tai daugiau išimtis, nei taisyklė. Stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą ar garso signalą gyvūnas išsigąsta ir pabėga;

- Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia akimirksniu įvertinus situaciją pasiruošti išvengti susidūrimo: arba stabdyti, arba, sulėtinus greitį, bandyti apvažiuoti gyvūną;



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių