Lietuviški degalai - laivams per brangūs

Mūsų šalies laivybos kompanijos kurą pilasi užsienio uostuose.

Laivus degalais aprūpinančios Klaipėdos uosto bendrovės pigesnį mazutą ir dyzeliną gabena iš Rusijos ar Baltarusijos. Sudėjus visas išlaidas rusiški degalai atsieina 15-20 JAV dolerių už toną pigiau. Tačiau pagrindinės Lietuvos laivybos kompanijos degalais apsirūpina ne Klaipėdoje, o užsienio uostuose.

Klaipėdoje - degalai su rizika

Danijos DFDS valdoma keltų laivybos kompanija „DFDS Lisco" degalus laivams galėtų piltis ir Klaipėdoje. Jos keltai iš vienintelio Lietuvos jūrų uosto plaukioja į Vokietijos ir Švedijos uostus. „Klaipėdoje degalų galima gauti šiek tiek pigiau, tačiau čia didesnė rizika įsigyti jų nekokybiškų. Nenorėdami pakliūti į bėdą dėl kuro kokybės, dažniau keltus bunkeruojame „anoje pusėje", - aiškino „DFDS Lisco" Komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Per mėnesį „DFDS Lisco" laivai sunaudoja apie penkis tūkstančius tonų degalų. Didžiausią dalį sudaro mazutas (IFO-380), taip pat jūrinis dyzelinas (MDO). „DFDS Lisco" naudoja penkis keltus.

Degalų kainų analizę ir pirkimą centralizuotai atlieka J.Lauritzen A/S bunkeravimo kompanija Kopenhagoje.

Naudoja švaresnius degalus

Šešiolika laivų valdanti „Limarko" laivininkystės kompanija per mėnesį naudoja nuo 3800 iki 4500 tonų mazuto IFO-380 ir IFO-180 bei apie 600 tonų dyzelino (MDO).

Kompanijos laivai plaukioja įvairiuose pasaulio regionuose, todėl net ir norėdami jie negalėtų bunkeruotis Klaipėdos uoste.

„Pagrindinis kriterijus renkantis bunkeravimo uostus yra tai, kad būtų laivui patogu užsukti. Atsižvelgiame ir į kuro kainą, ir kokybę, ir tiekėjo reputaciją. Pagrindiniai mūsų kompanijos bunkeravimo uostai yra Pirėjus, Gibraltaras ir Sankt Peterburgas", - teigė „Limarko" laivininkystės kompanijos" viceprezidentas Steponas Ranonis.

„Limarko" laivininkystės kompanija nuo SECA (SOx Emission Control Areas) zonos įvedimo Baltijos jūroje 2006 metais, o Šiaurės jūroje 2007 metais naudoja ekologiškesnius mažesnio sieringumo laivų degalus. Už paprastus degalus jie yra brangesni 40-80 JAV dolerių už toną.

Tokius pat mažesnio sieringumo degalus jau dvejus metus naudoja ir „DFDS Lisco". „Mažasierį kurą naudoti yra pamažu pradedama ir kituose pasaulio regionuose, todėl auga jo paklausa, o kartu ir kainos", - tikino V.Klumbys.

Kosminis kainų kilimas

Šiemet laivų degalų kainos auga gerokai greičiau nei pernai. „DFDS Lisco" pateikė pavyzdį, kad per birželį jų kainos šoktelėjo šimtu eurų už toną, arba 26 procentais.

„Limarko" laivininkystės kompanija pateikė laivų kuro kainų kilimo tendencijas pagal Pirėjaus (Graikija) uosto pavyzdį. 2007 metų sausio 9 d. viena tona IFO-380 mazuto jame kainavo 259 JAV dolerius. Tų pačių metų rugsėjo 4 d. mazutas jau kainavo 358 JAV dolerius, gruodžio 11 d. - 429 JAV dolerius, 2008 metų sausio 10 d. - 485 JAV dolerius, o šių metų birželio 14 d. - jau 604 JAV dolerius. Dyzelino kainos nuo 648 JAV dolerių už toną 2007 metų rugsėjo 13 d. pakilo iki 1255 JAV dolerių šių metų birželio 14 d.

„Pastaruoju metu degalų kainos dar kyla, tačiau greit padėtis turėtų stabilizuotis", - tikino S.Ranonis.

Įveda kompensavimo mechanizmus

Dėl staigaus ir nežaboto laivų degalų kainos kilimo laivybos kompanijos patiria nuostolių. Kad nuostoliai būtų kiek galima mažesni, sudarant ilgalaikes sutartis yra numatomas kylančių degalų kainų kompensavimo mechanizmas, vadinamasis BAF (Bunker Adjustment Factor). Nepaisant to, kylančios degalų kainos daro įtaką, nes frachto lygis kyla lėčiau nei degalų kainos", - teigė S.Ranonis.

Dėl kylančių kainų dalies pajamų netenka ir keltų bendrovė. Tačiau kol kas ji dar neįvedė degalų pabrangimo priemokos. To nenumatyta ir iki 2009 metų sausio 9 d. paskelbtame kainininke. Į keltus stengiamasi pritraukti kuo daugiau lengvaisiais automobiliais į Vakarų Europą vykstančių keleivių. Pavyzdžiui, įvestas tik 220 litų arba 50 litų pigesnis lengvojo automobilio kėlimo į Kylio uostą mokestis tuo atveju, kai keltu plaukia trys ir daugiau keleivių.

„DFDS Lisco" daro viską, kad kuo daugiau automobilių ir keleivių, kurie dabar važiuoja apie 1000 kilometrų per Lenkiją, sėstų į keltą ir plauktų į Kylį, iki kurio 686 kilometrai.

Be abejo, keltu plaukti smagiau, nepavargęs nusigauni iki Kylio. Tačiau kai paskaičiuoji pinigus, akivaizdu, kad vis tiek pigiau yra "minti" tūkstantį kilometrų per Lenkiją, nei plaukti keltu. Galbūt išskyrus atvejus, kai važiuoji vienas arba dviese ir kelte renkiesi ne kajutę, o pigiausiai - 160 litų - kainuojančią sėdimą vietą. Tokiu atveju grubiai apskaičiavus nuvažiuoti 1000 kilometrų automobiliu kainuotų apie 500 litų, o plaukti keltu dviem su automobiliu - 610 litų. Todėl net ir kylant degalų kainoms „DFDS Lisco" kompanija nelabai beturi rezervų didinti kainas. Vienintelė išeitis yra naudoti ekonomiškesnius ir talpesnius laivus.

Klaipėda - tarp pigesnių uostų

Danijos laivų bunkeravimo tendencijų tyrimo kompanija "Monjasa" pateikia duomenis apie bunkeravimo paslaugas 206 pasaulio uostuose. Šiaurės Europos regione yra 40 tokių uostų.

Klaipėdos uoste pagrindiniai prekybinių laivų degalai - mazutas, kuriuo aprūpina dvi bendrovės - Laivų bunkeravimo kompanija ir „O.W.Bunker Klaipėda". Dyzeliną ar tepalus į laivus tiekiančių bendrovių Klaipėdos uoste yra ir daugiau.

Palyginti su kitais uostais, Klaipėdoje bunkeravimo kainos yra tarp mažesnių. Jos didesnės visuose aplinkiniuose uostuose, išskyrus Rusiją. Įvairių regionų laivų degalų palyginimo lentelę pateikiame papildomoje medžiagoje. Laivų degalų kainos Klaipėdos uoste mažesnės todėl, kad bunkeravimo kompanijos jį gabena iš Rusijos ir Baltarusijos.

Nors ir pakilo laivų degalų pristatymo iš Sankt Peterburgo į Klaipėdą kainos nuo 12 iki 18 JAV dolerių už toną, vis tiek verta laivų degalus gabenti iš kitur. Sudėjus visas išlaidas, rusiški degalai atsieina 15-20 JAV dolerių pigiau. Kai į vieną laivą pilama po kelis šimtus ar net tūkstantį tonų, tai virsta nemažais pinigais.

„Į uostą atplaukia didesni laivai. Mums dėl to nėra geriau. Juose telpa daugiau degalų, tačiau užsakymai yra retesni. Galima teigti, jog bendras degalų pirkimas mažėja", - apie verslo subtilybes dėstė „O.W.Bunker Klaipėda" vadovas Olegas Borscevskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių