Lietuviai nebeišsiskiria iš kitų keliautojų

Dar prieš pusantro dešimtmečio užsienyje apsilankiusių Lietuvos turistų skiriamasis bruožas buvo įsitempimas ir susikaustymas, dabar lietuvius neretai būna sunku atskirti nuo kelionių mėgėjų iš Vakarų šalių. Pastebima, kad kartu atsiranda nauji poreikiai, bet išlieka tradicinės charakterio savybės.

Pasikeitė Lietuvos keliautojų poreikiai

2008-aisiais į turizmo paslaugas teikiančių įmonių organizuojamas keliones išvyko rekordinis Lietuvos gyventojų skaičius – 318 tūkst. Praeitais metais turis

tų sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau šiemet, anot kelionių organizatorės „Baltic Tours“ projektų vadovės Rasos Levickaitės, išvykstamasis turizmas atsigauna. Pernai kelionėje į užsienį Lietuvos turistas vidutiniškai  išleido 1,4 tūkst. litų, vidutinė kelionės trukmė buvo 7 nakvynės.

Pašnekovė pastebi, kad Lietuvos keliautojai „ieško geriausio būdo keliauti“ – apskambina daug agentūrų, kol randa sau tinkamiausią variantą. Anot jos, pasikeitė ir lietuvių keliautojų poreikiai.

„Daugiau nori poilsio, nei kad pažintinių kelionių. Pardavimai rodo, kad daugelis renkasi geresnius viešbučius, klubinius viešbučius, mirksta baseinuose, nori pilno maitinimo ir niekur nekelti kojos iš viešbučio. O dar visai nesenai keliautojai buvo nepaprastai smalsūs“, – teigė „Baltic Tours“ projektų vadovė R. Levickaitė.

Anot pašnekovės, poreikiai pasikeitė, nes lietuviai pamatė daugiau pasaulio ir „nebesijaučia iš esmės nieko nematę“.

Dažniau ieškoma nuolaidų

Kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ direktorius Algis Brazionis pastebi, jog dabar dažniau ieškoma nuolaidų.

„Daugeliui žmonių atėjo sunkesni laikai, jie pradėjo daugiau taupyti, bet, turbūt, tai pastebima visuose vartojimo sektoriuose, ypač to vartojimo, kuris nėra pačio pirmo būtinumo.

Žmonėms aktualu geresnis kainos ir kokybės santykis, daugiau žmonių stengiasi nusipirkti kelionę su nuolaidomis – išankstinio pirkimo ar paskutinės minutės“, – informavo pašnekovas.

A. Brazionis taip pat pastebėjo, jog paskutiniais metais atsiranda mažiau pradedančių keliautoji, o tie, kurie jau yra pripratę keliauti, šio pomėgio neatsisako, tiesiog renkasi šiek tiek pigesnes keliones.

Rečiau vyksta į Europos šalis

Pasak kelionių organizatoriaus „Neoturas“ direktorės Daivos Laivienės, rečiau vykstama į Europos šalis.

„Kas pasikeitė lyginant su tais metais, kai buvo ekonomikos kilimas, tai galbūt tai, kad dabar mieliau renkasi Turkiją, kur kainos ir kokybės santykis geresnis, taip pat Egiptą.

Keliautojai labiausiai nusivylė ir nebesirenka Europos šalių, tarkime, jų akyse nublanko Ispanija, Graikija. Ten yra brangiau“, – pasakojo pašnekovė.

Anot D. Laivienės, klestėjimo laikotarpiu, 2008-aisiais, į keliones įmonės siųsdavo kolektyvus, kurių narių skaičius siekdavo ir 30 asmenų. Šiandien to nebėra – dabar į keliones vyksta poros, šeimos arba pavieniai asmenys.

Lietuviai jau laisvesni, bet dar neatsipalaidavę

Pasak „Baltic Tours“ projektų vadovės R. Levickaitės keliaujančius   lietuvius ne tik prieš pusantro dešimtmečio užsienyje lydėjo įtampa ir susikaustymas – laisvumo kartais pristingama ir šiandien.

„Stebint keliaujančius lietuvius dar matyti, kaip jie žvalgosi, nužiūrinėja vietinius gyventojus, juos dar stebina tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, arabų šalyse čadros.

Dar matosi, kad mūsų turistai yra kuklūs, kiek susikaustę, jiems trūksta laisvumo. Lyginant su ispanais ar vokiečiais, lietuviai yra labai mandagūs“, – sakė kelionių organizatorė.

Tuo metu D. Laivienė mano, jog lietuvius dabar jau sunku atskirti nuo turistų iš Vakarų šalių.

„Lietuviai yra tikrai išprusę, daugelis moka anglų kalbą. Problema jau darosi atvirkštinė – nesusikalbama su rusakalbiu gidu. Kai kartais pasižiūri, net nesuprasi, kuris yra iš Londono atvažiavęs anglas turistas, o kur lietuvis. Mano nuomone, nuo kitų šalių turistų nesiskiriame nei intelektu, nei elgesiu“, – pasakojo pašnekovė.

Vienintelis skirtumas, kurį D. Laivienė įžvelgia, – tautiečių smalsumas.

„Skirtingai nei turistai iš Rytų šalių, iš buvusios Tarybų Sąjungos, kuriems ekskursijos nėra labai svarbios – jiems daug svarbiau užsukti į parduotuves apsipirkti – lietuvaičiai mėgsta pažinti kraštą į kurį nuvažiuoja.

Kad ir važiuoja į jį ne pirmą kartą, vis tiek užsisakinėja ekskursijas, kad praskaidrintų poilsį prie jūros. Tokiais mėgėjais pažinti šalį gal dar būtų galima pavadinti vokiečius ir japonus“, – pasakojo pašnekovė.

Kelionių organizatoriaus „Amber turas“ atstovės Jurgitos teigimu, užsienių viešbučių atstovai lietuvius apibūdina kaip ramius, neišsišokančius ir nekeliančius didelių pretenzijų klientus.

„Pavyzdžiui, jeigu kažkas nepatinka, rusai iš karto viską išsako. Lietuvis, jeigu jam kažkas neįtiko, viską pasako tik grįžęs į Lietuvą“, – pasakojo pašnekovė.

Lietuviai nevagiliauja ir nešiukšlina

Vienos iš kelionių agentūrų direktorius A. Brazionis taip pat sutinka, kad prieš 15 metų lietuvius tikrai iš karto būdavo galima atskirti turistų minioje, tačiau dabar jis nelabai kuo skiriasi nuo Vakarų turisto.

„Žinoma, kiekvienos tautybės turistai turi grynai su gyvenimo būdu susijusių ypatumų, bet tai nėra tokie ryškūs dalykai. Čia nebent anekdotinės situacijos gali būti pritaikomos, kai tam tikrose šalyse skirtingų šalių turistams taikomos tame pačiame viešbutyje tuo pačiu sezoniniu laikotarpiu skirtingos kainos“, – pasakojo pašnekovas.

A. Brazionis pažymi, jog skirtingai nei po kai kurių šalių turistų viešnagių užsienio viešbučiuose, po lietuvių vizitų iš jų nedingsta dalis inventoriaus.

„Lietuviai – bent jau didžioji jų dalis – kultūringi, žingeidūs ir išsilavinę. Partneriai ir kolegos pasakoja, kad po kai kurių turistų iš Vakarų šalių,kurie važiuoja triukšmingai paatostogauti, pasilinksminti, kambariuose lieka baisūs šiukšlynai“, – dėstė vienos iš kelionių agentūrų direktorius.


Šiame straipsnyje: kelionėsatostogos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių