Kuriuose Lietuvos keliuose automobilių susidūrimų su gyvūnais daugiausia?

Spalio – gruodžio mėnesiais dėl prasidėjusios gyvūnų migracijos 30 proc. padaugėja eismo įvykių dėl automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais.

Draudikų skaičiavimais, vidutinė tokių įvykių žala transporto priemonei siekia 3,5 tūkst. litų. Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt šių metų mėnesių užregistravo 823 automobilių susidūrimo su gyvūnais atvejus.

Pasak „PZU Lietuva“ Šiaulių žalų centro vadovo Gedimino Urbonavičiaus, daugiausia automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais pasitaiko intensyviausio eismo vietose – magistraliniuose šalies keliuose. Dėl didelio automobilių greičio šiuose keliuose vykstantys susidūrimai yra patys sudėtingiausi. Krašto keliuose susidūrimų su gyvūnais tikimybė yra mažesnė dėl mažesnių transporto srautų ir mažesnio automobilių greičio. Daugiausiai susidūrimų su gyvūnais vyksta tamsiuoju paros metu – nuo 18 val. iki vidurnakčio.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, gyvūnų aktyvumas ir migracija rudenį labiausiai padidėja, nes jie ieško tinkamų žiemojimui miško vietovių. Lietuvos keliuose į važiuojamąją dalį dažniausiai išbėga stirnos, šernai, pasitaiko nemažai elnių, briedžių ir smulkesnių gyvūnų – lapių, mangutų. 

Pavojingiausi Lietuvos keliai dėl staiga iššokančių laukinių gyvūnų yra miškingesnio reljefo vietovėse – Kauno apskrityje, Rytų Lietuvoje, taip pat magistralėje Vilnius-Panevėžys ties Ukmerge.

„Sudėtingiausi tie atvejai, kai automobiliai susiduria su stambiais gyvūnais – stirnomis, briedžiais, elniais. Atsitrenkę į lengvąjį automobilį, jie neretai verčiasi per stogą, o kartais įgriūva ir į saloną. Tokiais atvejais kyla labai didelis pavojus automobilio keleiviams. Į kelią išbėgę mangutai ar lapės yra mažesni, susidūrimo atvejais jie krenta po automobilio kėbulu ir apgadina mašinos dugną“, – sako G. Urbonavičius. 

Anot Aplinkos ministerijos eksperto S. Paltanavičiaus, daugelyje rizikingiausių vietų judriausi keliai jau yra aptverti apsauginėmis tvoromis. Jos sumažina susidūrimų su gyvūnais riziką, o  ir gyvūnai būna saugūs miške.

„Vietų, kur aptvertas magistralinis kelias susikerta su kitu šalutiniu kitu keliu, sankryžose yra įrengti vartai – būtent čia ir kyla daugiausiai problemų, nes vairuotojai pamiršta arba aplaidžiai žiūri į savo pareigą pravažiavus tokius vartus, juos uždaryti. Likę atdari vartai gali tapti daugumos skaudžių avarijų priežastimi. Dėl jų dažnai yra kalti patys žmonės, nes palikę atidarytus vartus jie išleidžia gyvūnus iš saugios teritorijos. Patekę į važiuojamąją kelio dalį gyvūnai labai sutrinka, dažniausiai neberanda kelio atgal į mišką ir blaškosi kelyje“, – sako S. Paltanavičius.

Šiemet per devynis mėnesius jau yra užregistruoti 104 įvykiai ir išmokėta 323 tūkst. litų žalų. „PZU Lietuva“ 2009 metais užregistravo 178 automobilių susidūrimus su gyvūnais. Jų žala vertinama 637 tūkst. litų. Didžiausia žala siekia 83,5 tūkst. litų, kuomet dėl staiga į kelią išbėgusios stirnos automobilis tapo nevaldomas ir rėžėsi į medį. 

Ekspertai ragina vairuotojus būti atidesniais, pasirinkti ne leistiną, o saugiausią važiavimo greitį. Vairuotojams vertėtų ypač greitai sureaguoti, jei tamsiose pakelėse jie pamato žybsinčius judančius taškelius – tai gali būti automobilio šviesą atspindinčios gyvūnų akys. Tokiu atveju patariama nerizikuoti,  nedelsiant sumažinti automobilio greitį ir kuo saugiau pravažiuoti tokią vietovę.

„Nuo lapkričio mėnesio eismo sąlygos smarkiai pablogėja – dėl temperatūrų skirtumų tvyro rūkas, dulksna, dažnai lyja. Visi šie reiškiniai ir tamsa ženkliai sumažina matomumą kelyje, todėl vairuotojai turi būti dvigubai atidesni, kad spėtų sureaguoti į netikėtą kliūtį. Važiuojant miškingomis vietovėmis labai svarbu būti atidiems, rinktis patį saugiausią greitį ir nepamiršti, kad gyvūnų kelyje gali ir nesimatyti, jei jie nebus atsisukę į vairuotojų pusę ir jų akys nesublizgės. Tokiais atvejais gyvūnai tampa matomi likus labai mažam atstumui iki jų ir šiose situacijose gali išgelbėti tik labai greita reakcija ir mažas greitis“, – sako S. Paltanavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių