Kodėl Belgija domina Lietuvos transporto vežėjus?

Belgija – viena iš šalių, su kurios verslininkais labiausiai nori bendradarbiauti Lietuvos transporto verslo atstovai – nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras. Tai trečioji šalis po Vokietijos ir Rusijos, į kurios rinką nori įsiveržti Lietuvos vežėjai. Paanalizuokime, kuo ši valstybė įdomi Lietuvos vežėjams.

Belgija viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių, kuri Euro zonoje yra šešta pagal ekonomikos dydį. Remiantis „World Economic Forum“ sudarytu 2011-2012 m. reitingu, Belgija iš devynioliktos vietos pakilo į penkioliktą vietą pasaulyje pagal ekonomikos konkurencingumą . Prekybos įgalinimo indekse Belgijai skiriama dvidešimt ketvirtoji vieta pagal atvirumą tarptautinei prekybai.

Kadangi nuo tarptautinės prekybos ženkliai priklauso šalies ekonomika, Belgija ypač jautriai reaguoja į pasaulinės prekybos sutrikimus. Svarbiausios Belgijos eksporto partnerės yra Vokietija (19,1 proc. šalies eksporto), Prancūzija (17 proc.), Olandija (12,2 proc.), Didžioji Britanija (7,2 proc.). Pagrindinės Belgijos importo partnerės – Olandija (19,1 proc.) Vokietija (16,4 proc.), Prancūzija (11,3 proc.). Tarp Lietuvos ir Belgijos nėra prekybos suvaržymų, nes abi šalys priklauso ES. Tai lengvina ir tarptautinių pervežimų verslo galimybes šioje šalyje.

Belgijos transporto sektorius

Geografiniu ir geostrateginiu požiūriu Belgija turi didelį pranašumą kaip logistinis centras jungiantis Viduržemio jūros (siena su Prancūzija) ir Šiaurės jūros (siena su Olandija ir Vokietija) regionus. Todėl nenuostabu, kad dėl geografinės padėties, kvalifikuotos darbo jėgos ir plataus ES institucijų Briuselyje tinklo, didieji logistikos centrai ir transporto kompanijos, savo būstines įkūrusios būtent Belgijoje.

Belgija turi išplėtotą kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų, tinkamų krovinių transportavimui, tinklą. Per metus Belgijoje keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis transportuojama vidutiniškai 48300 mln. tkm. krovinių. Transporto rūšių pasiskirstymas bendroje krovininio transporto struktūroje: kelių transportui tenka 35 mln. tkm. (72 proc.) krovinių dalies, geležinkeliams – 6200 mln. tkm. (13 proc.), vidaus vandenims – 7000 mln. tkm. (15 proc.). Maždaug pusė visų transportuojamų krovinių sudaro produkcija skirta vietos rinkai, likusi dalis į kitas rinkas pervežami kroviniai.

2012 m. krovinių transportavimas keliais nežymiai padidėjo iki 0.3 proc. ir išlieka dominuojantis segmentas bendroje krovinių transportavimo grandinėje, nors prieškrizinio lygio dar nepasiekė. 0.3 proc. taip pat turėtų išaugti krovinių pervežimo apimtys geležinkeliais , o 0.5 proc. – krovinių transportavimas vandenimis. Didžiausias augimas prognozuojamas oro krovininiam transportui – iki 3 proc.

Belgijos kelių sistema

Belgijos kelių ilgis – 118414 km., tarp jų 1747 km. – greitkeliai. Geležinkelių keliai sudaro 2950 km. Kelių sistemą Belgijoje administruoja regioninės institucijos. O tai reiškia, kad kelius Fladrijoje administruoja Flamandų vyriausybė, Valonijoje – Valonų, o Briuselyje – Briuselio sostinės vyriausybinės struktūros. Kelių ženklai Belgijoje taip pat rašomi dvejomis valstybinėmis kalbomis: olandų ir prancūzų. Federaliniu lygmeniu transporto politiką inicijuoja ir įgyvendinimą koordinuoja Federalinė Mobilumo ir transporto viešoji tarnyba.

Belgijoje, kaip ir Vokietijoje, krovininėms transporto priemonėms, kurių maksimali masė 12 t. arba didesnė, taip pat yra taikomas kelių naudotojų mokestis. Eurovinjetę galima įsigyti vienoje iš šalių – Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Danijoje.

Papildoma rinkliava taikoma krovininiam transportui aukštesniam nei 2,5 m. taikomas važiuojantiems Liefkenshoek tuneliu. Čia galioja 16 EUR mokestis.

Kodėl verta bendradarbiauti su Belgijos transporto įmonėmis?

Transporto ir logistikos sektoriuje esminė Belgijos stiprybė yra jos geografinė padėtis, atliekant logistinio tilto funkciją tarp didžiausių ir ekonomiškai pajėgiausių Europos valstybių. Tai atveria dideles prekybos galimybes. Belgija pasižymi atvirumu tarptautinėms rinkoms, kvalifikuota darbo jėga, kokybiška produkcija. Kitas ryškus šalies pranašumas – ES institucijų sostinė Briuselis. Tai reiškia, kad verslininkų derybos su ES institucijomis laiko prasme yra optimalesnės, bei turi geresnę prieigą prie informacijos.

Belgijos rinka imli ir siekianti inovacijų. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. ši šalis atvėrė savo darbo rinką ir Lietuvos piliečiams, todėl lietuviško kapitalo įmonių įsitvirtinimas Belgijos rinkoje išvengia sudėtingų biurokratinių procedūrų. Verslo sąlygos įmonėms kasmet gerėja, mažėjant administracinei naštai. Lietuvos vežėjams su belgais palanku bendradarbiauti ir todėl, kad komercinių sutarčių sąlygų laikymasis šioje šalyje reguliuojamas efektyviai.

Belgijos rinkos silpnosios pusės

„Standart and Poor‘s“ reitingų agentūra 2012 m. vasario 20 d. Belgijos situaciją rinkoje apibrėžė kaip nestabilią. Padidėjusį nestabilumą Belgijoje nulėmė politinė krizė ir politinių partijų nesugebėjimas suformuoti Vyriausybės koalicijos 2010-2011 m. Moody‘s reitingų agentūrą Belgijos situaciją rinkoje apibūdino dar blogiau – kaip negatyvią. Kaimyninių valstybių kontekste Belgijos rinka santykinai mažiau stabili, patirianti didesnį neigiamą krizės poveikį. Pervežimo verslo atstovai, bendradarbiaudami su belgų kompanijomis, turėtų būti atidūs ir pasidomėti įmonių kreditingumu, nes šioje šalyje galioja ganėtinai paprastos įmonės veiklos nutraukimo sąlygos ir bankroto procedūros.

Kaip Belgijos silpnasias tarptautinio verslo sektoriaus puses galima paminėti: didelį biudžeto deficitą, lemiantį griežtą taupymo politiką, didelius ekonominius skirtumus tarp Flandrijos ir Volonijos, ribotą anglų kalbos vartojimą, verslo kultūrų skirtumą, didelę profesinių sąjungų įtaką.


Šiame straipsnyje: Belgijatransportasvežėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių