Klaipėdos uostas aplenkė visus kaimynus

Pirmą kartą istorijoje Klaipėdos uostas tapo lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų pusmetį jis aplenkė ir Talino, ir Ventspilio uostus. Prieš trejus ar ketverius metus, kai šie Latvijos ir Estijos uostai per metus krovė daugiau nei po trisdešimt mln. tonų, o Klaipėda apie dvidešimt mln., niekas net svajoti nedrįso, kad ji taps regiono lydere. Klaipėda lygiavosi į Rygos uostą, nors vienu laikotarpiu net ir šis buvo ją aplenkęs.

Atsikratė Rusijos priklausomybės

Šių metų pirmasis puslapis Klaipėdai buvo kaip reta sėkmingas, o kaimyniniams uostams, išskyrus Rygą, prastas.

Dėl Rusijos vykdytos krovinių perorientavimo į savo uostus politikos ypač nukentėjo Talino uostas. Rusijos krovinių badą pajuto ir didžiausias Latvijos Ventspilio uostas.

Rygos uosto nuosmukis dar laukia, nes beveik pusė jo krovinių sudaro rusiškos anglys.

Klaipėdos uostas Rusijos krovinių, daugiausiai metalų, netektį patyrė dar 2001 m. Šiuo metu, kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas, Klaipėdos uostas nebėra priklausomas nuo Rusijos. Jos kroviniai per metus sudarė tik apie du mln.tonų. Klaipėdos uoste daugiausiai kraunama rusiškų naftos produktų.

Ir konteinerių krovos lyderis

Šiemet Klaipėdos uoste labiausiai padaugėjo birių krovinių. Net 2,2 karto daugiau krauta žemės ūkio produktų bei cukraus žaliavos. Tačiau jų kiekiai nėra dideli, todėl didesnės įtakos bendrai uosto krovai jie nedarė. Tai, kad uoste krauta net 31,2 proc. daugiau birių trąšų, jau turėjo didelės įtakos. Trąšos, kaip naftos produktai, konteineriai ar ro ro kroviniai, yra pagrindiniai uosto kroviniai. Naftos produktų šiemet krauta 33 proc. daugiau.

Klaipėdos uostas taip pat yra lyderis tarp rytinės Baltijos šalių uostų ir pagal konteinerių krovą. Klaipėdoje per pirmąjį pusmetį krauta 181,7 tūkst. TEU (sąlyginių vienetų) konteinerių arba 20,8 proc. daugiau nei pernai. Per Klaipėdos uostą konteineriai keliauja ne tik į Baltarusiją, bet ir į Vidurinės Azijos, o panaudojant „Vikingo" konteinerinį traukinį ir į Juodosios jūros regiono šalis.

Pagal konteinerių krovą Klaipėdos uostą lenkia tik Sankt Peterburgas. Jame krauta 965,9 tūkst. TEU konteinerių. Tokį didžiulį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad konteinerių siuntėjai renkasi tos šalies uostus, kur jie tiesiogiai gabenami. Todėl nėra prasmės lyginti Rusijos ir kurios nors nedidelės Baltijos šalies apimčių.

Rygoje konteinerių krova netgi sumažėjo 1,3 proc. Iš viso krauta 100,2 tūkst. TEU. Talino uoste konteineriai sudarė 88,5 tūkst. TEU, Ventspilyje - vos 8,5 tūkst. TEU. Įdomu tai, kad Ventspilyje, kur maždaug prieš dešimtmetį pastatytas galingas, net 250 tūkst. TEU talpos konteinerių terminalas, šių krovinių kiekiai didėjo nežymiai, o šiemet, palyginti su 2007 m., netgi sumažėjo.

Keltuose krovinių mažėjo

Iš pagrindinių Klaipėdos uosto krovinių šiemet 4,4 proc. mažiau transporto gabenama jūrų keltais. Skaičiuojant tonomis kritimas sudarė net 11 proc. Pagrindinė priežastis tai, kad, atvėrus sienas, daugiau krovinių į Vakarų Europą pasuko per Lenkiją.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas tikisi, kad vasaromis, kai lenkai įves keliuose tam tikrus apribojimus, vėl daugiau krovinių transportu bus gabenama jūrų keltais.

Keltų laivybos kompanija „DFDS Lisco" kitų metų gegužę tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto planuoja paleisti naują laivą, kuris statomas Italijoje. Jis galės gabenti 2 500 m ilgio automobilių eilę. Dabar tarp Kylio ir Klaipėdos plaukioja „Lisco Gloria" ir „Lisco Optima". Jie gali imti atitinkamai 2 493 ir 2 238 m krovinio. Manoma, kad tai taip pat pagerins krovinių pristatymą ir pritrauks jų daugiau. Krovinių jūrų keltuose mažėja, o keleivių daugėja. Per pusmetį jūrų keltais gabenta beveik 120 tūkst. keleivių arba 2,5 proc. daugiau nei pernai. Kai kurių linijų keltuose vasarą keleiviams netgi trūko vietų.

Aišku, kad Klaipėda negali pasigirti tokiais keleivių srautais kaip Talinas. Čia per pusmetį plukdyta net 3,32 mln. keleivių. Keleiviai buvo bene vienintelis teigiamas Talino uosto rodiklis. Rygos uoste šiais metais lankėsi 182 tūkst. keleivių arba 14 proc. daugiau nei pernai.