Kinija pristatė naujo greitaeigio traukinio prototipą

“Laisvosios rinkos” bankrotas ir Komunizmo pergalė. Kapitalistinės valstybės murkdosi krizėje, KOMUNISTINĖ Kinija klesti ir JAV (kapitalizmo citadelei) paskolino tiek, kad JAV ištiktų bankrotas, jeigu skolas reikėtų grąžinti per 1 metus... Trilijono JAV dolerių už akcijas praradimas per vieną dieną. 700 mlrd. USD čekis Amerikos mokesčių mokėtojams, kai Kinijos ar Rusijos ekonomikos modeliai atrodo vis patrauklesni… R. Reagano dėka JAV galia ir įtaka buvo grindžiama tankais, doleriais ir faktu, kad dauguma apmulkintų žmonių JAV valdymo sistemą laikė patrauklia ir troško savo visuomenes perkurti pagal ją. Nuo F. Roosevelto „Naujojo kurso“ pradžios IV XX a. dešimtmetyje vyriausybės vis pūtėsi, kol 8 dešimtmetyje paaiškėjo, jog biurokratizmo dusinamų valstybių ir jų ekonomikų veikimas yra sutrikęs. R.Reagano revoliucija virto „Vašingtono konsensusu“, pagal kurį Vašingtonas ir jo kontroliuojamos institucijos,- TVF ir Pasaulio bankas - spaudė besivystančias valstybes atverti savo ekonomikas. „Vašingtono konsensusą“ pliekia Venesuelos prezidentas H. Chavezas - būtent jis 9 dešimtmečio pradžios krizės metu sėkmingai sumažino skausmą Lotynų Amerikai, kai hiperinfliacija kamavo Argentiną ar Braziliją. Tik pasipriešinimas JAV primetamai politikai padėjo Kinijai ir Indijai tapti ekonomikos galiūnėmis, kokios jos yra dabar. Pagal Reiganomiką, bet koks mokesčių mažinimas stimuliuoja augimą ir įplaukos į biudžetą auga. Deja, R.Reagano mokesčių mažinimas 9 dešimtmetyje sukūrė milžinišką deficitą, o ta pati G.W.Busho politika XXI amžiaus pradžioje pradūrė dar didesnę deficito skylę biudžete. Pvz., Tailandas ir Pietų Korėja, paklusdamos Amerikos spaudimui, liberalizavo savo kapitalo rinkas. Rezultatas - Azijos finansinė krizė 1997/98 m. Kinija ar Malaizija, kurios nesekė JAV patarimais ir išlaikė savo finansines rinkas uždaras ar griežtai reguliuojamas, buvo mažiau pažeidžiamos. Kinija po 1997 m. ėmė masiškai supirkinėti JAV dolerius. Dėl to, JAV galėjo mažinti mokesčius, finansuoti vartojimo bangą, mokėti už brangius karus ir turėti fiskalinį deficitą, kol tai sukūrė stulbinantį 700 mlrd. dolerių prekybos deficitą. Dereguliavimo neigiamos savybės išryškėjo dar 2000/2001 m. Kalifornijoje elektros kainos išsprūdo iš bet kokios kontrolės valstybinėje energetikos rinkoje, kuria naudojosi nesąžiningos kompanijos, kaip „Enron“, su kitomis bendrovėmis žlugusi 2004 metais. JAV augo nelygybė, turtingieji nežabotai lobo, o darbininkų pajamos trypčiojo vietoje. Nevykusi Irako okupacija bei atsakas į “Katrin” uraganą atvėrė visas viešojo sektoriaus silpnąsias vietas. Demokratija buvo supurvinta, paaiškėjus, jog S. Husseinas neturėjo masinio naikinimo ginklo, o G. W.Busho administracija karą Irake teisino „demokratija“, sukurdama įspūdį, kad demokratija tebuvo kodinis žodis okupacijai ir nepaklusnaus režimo pakeitimui (po okupacijos Irake siautėjantis chaosas tikrai nepadėjo demokratijos įvaizdžiui). Užsieniečių akyse Amerikos simboliais vietoj Laisvės statulos tapo pragarą primenantis Gvantanamo kalėjimas ir siaubingai kankinami Abu Graibo kaliniai…