Kaip saugiai automobiliu vežti augintinį?

Kartu su šeimininkais automobiliu keliaujantys augintiniai Lietuvoje – įprastas vaizdas, tačiau specialiu saugos diržu prisegtas šuo – retenybė.

Laisvai po automobilį judantis geriausias žmogaus draugas blaškydamas vairuotoją kelia didžiulį pavojų ir ragina pasirūpinti keleivių bei augintinių saugumu kelyje.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigia, kad Lietuvos kelių eismo taisyklėse, priešingai nei Vakarų valstybėse, vežant šunis ar kates specialūs saugumo reikalavimai nėra numatyti.

„Nepaisant to, kad formaliai šunų ir kačių vežimui reikalavimų nekeliama, kiekvienas jų šeimininkas turėtų įvertinti riziką ir savo iniciatyva imtis visų saugumo priemonių. Juk neprisegto šuns vežimas – tai tas pats, kas vežti be specialios kėdutės ir saugos diržais neprisegtą mažametį vaiką“, – teigia N. Giedraitis. 

Nors oficialių statistinių duomenų, kiek avarijų įvyksta dėl laisvai vežamų augintinių ir kiek jos tampa skaudesnės tik todėl, kad jie buvo neprisegti, nėra, tačiau problema egzistuoja.

Pasak N. Giedraičio, draudikai reguliuodami žalas, neretai susiduria su tokiais atvejais, kuomet vairuotojas avariją sukelia išsiblaškęs dėl savo augintinio elgesio.

Dvi sekundės atitraukto dėmesio padvigubina avarijos tikimybę

„Laisvai judantis šuo automobilyje kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Staigiai stabdant automobilį, gyvūnas gali būti išsviestas per priekinį stiklą, trenktis į salone esančius žmones ir taip juos sužeisti. Jeigu važiuojant gyvūnas įsitaiso ant vairuotojo kelių, avarijos atveju išsiskleidusios pagalvės gali rimtai sužaloti ne tik gyvūną, bet ir vairuotoją“, – teigia N. Giedraitis.

Keturkojus naminius gyvūnus rekomenduojama vežti už specialios apsauginės pertvaros arba prisegti juos specialiais saugos diržais su petnešomis ir reguliuojamu pavadėliu. Mažesnių gyvūnų kelionėms tinka saugos diržais tvirtai prisegti arba saugiai įsprausti toje vietoje, kur keleivis laiko kojas, specialūs krepšiai ar dėžės.

„Šios priemonės gali ne tik išgelbėti žmogaus ir gyvūnų gyvybes avarijos atveju, bet ir užkerta kelią gyvūnui blaškyti vairuotojo dėmesį. Juk jį atitraukus tik dviem sekundėms, tikimybė padaryti avariją padidėja dvigubai“, – teigia N. Giedraitis.

Užsienyje problema sulaukia daug dėmesio

Užsienyje nesaugus šuns ir katės vežimas – taip pat didelė problema, tačiau jai skiriamas nemenkas dėmesys. Užsienyje atliekami įvairūs tyrimai, vairuotojai informuojami apie galimas grėsmes, o Vakarų Europos valstybėse vežant šunis ir kates net reikalaujama imtis saugos priemonių, o reikalavimo nepaisantis vairuotojas baudžiamas pinigine bauda. 

Šiais metais Amerikos automobilių asociacija JAV apklausė tūkstantį vairuotojų apie šunų vežimą automobilyje.

Apklausos rezultatai atskleidė, jog didžioji dauguma respondentų (80 proc.) dažniausiai visur kartu vežiojasi savo augintinius, pradedant atostogų išvykomis ir baigiant kelione iki gyvūnų parduotuvės. Ir tik 17 proc. automobiliu vežančių šunis teigė naudojantys saugos priemones, tokias kaip saugos diržai šunims, krepšiai ar pertvaros.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad dauguma šunų augintojų veždami juos automobiliu susiduria su pavojingomis situacijomis. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad juos kelionės metu augintiniai blaško, o net 59 proc. apklaustųjų teigė dėl vežamo laisvai judėti galinčio šuns patyrę bent vieną pavojingą situaciją kelyje.

Net vienas iš penkių apklaustų vairuotojų leido savo augintiniui sėdėti ant kelių, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir visiems eismo dalyviams. Kaip blaškančias situacijas respondentai taip pat įvardino šuns maitinimą važiuojant (7 proc.) bei žaidimą su juo (5 proc.).


Šiame straipsnyje: automobilisaugintinis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių