Į sukilimą prieš bankus - ir degalų pardavėjai

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija ir Lietuviškų degalinių sąjunga jungiasi prie bankams pasipriešinusių elektroninių parduotuvių, kurios planuoja siūlyti nuolaidas pirkėjams, jei šie pasirinks atsiskaityti mažesnius įkainius taikančius bankus. Degalų pardavėjai laikosi nuomonės, jog bankų taikomi įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis neteisingi ir planuoja tartis, kaip priversti bankus mažinti įkainius, o žmonės skatinti atsiskaityti grynais.

„Šalyje veikiančių komercinių bankų nustatyti komisiniai mokesčiai ir įmokų tarifai už tarpbankines operacijas iškreipia sąžiningos konkurencijos principus, nes Lietuvos bankai nesiūlo žemesnių komisinių mokesčių, nekonkuruoja ir nesirūpina kaip pritraukti naujus klientus arba pirkėjus“, – vardija Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija ir skelbia, jog savo pareiškimu siekia atkreipti Konkurencijos tarybos dėmesį į komercinių bankų taikomus komisinius mokesčius.

Asociacijos manymu, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų tarifai už tarpbankines operacijas nėra realiai ekonomiškai pagrįsti.

„Logiška, kad keičiantis šalies ekonominei situacijai, šiandien bankų taikomi komisiniai mokesčiai už naudojimąsi mokėjimo kortelėmis degalinėse, atsiskaitant už įsigytus degalus, prekes ar paslaugas, turi keistis – t.y. mažėti augant komercinių bankų pelnui nuo tokių tarpbankinių operacijų skaičiaus ir atitikti realias bankų išlaidas. Be to, komerciniai bankai turėtų taikyti tarpbankinių mokesčių sąlygas, kurias nustatė tarptautiniai mokėjimo kortelių „Visa” ir „MasterCard” sistemų organizatoriai. Kaip rodo Vakarų šalių patirtis, banko kortelių aptarnavimo įmokos nebūtų didesnės, o kai kuriais atvejais net gerokai mažesnės už vietinių komercinių bankų komisinius tarifus“, – dėsto naftininkų asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos poziciją remia Lietuviškų degalinių sąjunga, kurios vykdantysis direktorius Vidas Šukys planuoja prisijungti prie naftininkų ruošiamų iniciatyvų. „Mes norime dalyvauti jų akcijoje ir kai jie susirinks, mes norime kartu siūlyti, ką galime padaryti“, – sako V. Šukys, vardijantis, jog galima kreiptis ne tik į Konkurencijos tarybą, bet ir skųsti Konkurencijos tarybos veiksmus arba neveikimą.  Pasak jo, vienas iš galimų situacijos sprendimo būdų – skatinti degalinių klientus atsiskaitinėti grynais, tokią praktiką jau yra taikę kai kurie degalinių tinklai.

„Mes esame skaičiavę, kad degalų kainoje net kelis centus sudaro atsiskaitymo su bankų kortelėmis kaina. Kita vertus, verslas nebeturi kur trauktis: išlaikyti degalines kainuoja brangiai“, – dėsto jis ir primena, kad diskusijos dėl brangių atsiskaitymų bankų kortelėmis jau tęsiasi kelerius metus. Jis tikisi, kad degalų pardavėjams susivienijus, kaip vieninga jėga jie galės pasiekti daugiau. „Nauja Vyriausybė žada skatinti atsiskaitinėti ne grynais, tačiau kiti, už tai, kad tu atsiskaitinėji ne grynais, iš tavęs lupa mokestį. Situacija nesąmoninga, taip tikrai negali būti“, – piktinasi jis.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija skelbia, jog jos žiniomis, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų taikomi banko kortelių aptarnavimo įkainiai Baltijos šalių regione yra aukščiausi: Latvijoje jie siekia iki 0,9 proc., Estijoje – iki 1 proc., o Lietuvoje sudaro 1,15-1,4 proc. O pirkėjui atsiskaitant degalinėse už degalus, prekes ir paslaugas debetinėmis arba kreditinėmis banko kortelėmis, už kiekvieną tarpbankinę operaciją mažmeninės prekybos degalais operatorius papildomai turi mokėti bankui tvarkymo už naudojimąsi banko kortele įmoką.

Įkainių skirtumus paaiškina rinkos sąlygomis

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, jog atsiskaitymų kortelėmis įkainiai priklauso nuo šalyse esančių rinkos sąlygų. „Kainodaros klausimų asociacija nenagrinėja, tai yra konkurencijos dalykai, – sako jis. – Vertinti absoliučius skaičius būtų labai rizikinga, nes aš nesu matęs nei vieno pagrįsto palyginimo ir reikėtų atlikti nemažą įdirbį, nes yra visiškai skirtingos kainodaros. Vienur terminalai yra bankų arba tas paslaugas teikiančių įmonių, kitur, kaip Latvijoje, įmonės pačios perkasi terminalus ir moka tik už paslaugas. Kita vertus, šalyse yra diferencijuoti ir „Visa“, ir „MasterCard“, nes, pavyzdžiui, Lenkijoje rinka yra žymiai didesnė, dėl to Lenkija turi mažesnius įkainius ir bankai turi mažiau mokėti šioms paslaugas teikiančioms organizacijoms. Mūsų rinka yra mažesnė, be to, yra paplitę grynieji pinigai, transakcijų yra nedaug, o kuo daugiau yra transakcijų, tuo aukštesnis mokestis, nes tos pačios investicijos turi apsimokėti.“

S. Kropas primena, jog šiemet Lietuvos bankas baigė tyrimą, kuris įrodė bankų įkainių pagrįstumą.

Paklaustas, ar bankams kelia nerimą įmonių raginimai klientams mokėti grynaisiais, jis sako, jog „kiekvienas subjektas yra laisvas pasirinkti mokėjimo priemones“, tačiau primena, kad tai dažnai lemia ne tik mokėjimų kaina, bet ir įpročiai.

„Elektroniniai pinigai yra pigesni nei atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tą parodė ir Lietuvos banko tyrimas, – sako S. Kropas. – Tačiau įtakos turi ir įpročiai, mes labai sunkiai keičiame įpročius. Žmonės kartais nesuprasdami eina į bankomatą pasiimti grynųjų, o tada eina į banką mokėti į banką už komunalines paslaugas, kas yra visiškai neracionalu.“

Tačiau, pasak jo, atsiskaitymai grynaisiais ir šešėlinės ekonomikos lygis koreliuoja.


Šiame straipsnyje: degalinėssukilimasbankai

NAUJAUSI KOMENTARAI

LLL

LLL portretas
Pasiūlymas kolonėlių savininkams - jei problema - taikykite skirtingas kainas kortelėms ir gryniems - nebus problemos. Problemos guls ant vartotojų, o jie išspręs elementariai - atsiskaitys grynais.

Cha

Cha portretas
Norint atsiskaitinėt grynais, reikia algą gaut grynais, o algos grynais nebeduoda beveik niekur. Norint savo algą iš banko pasiimti, reikia bankui užmokėt. Ta prasme, mūsų pinigai - tai bankų pinigai, todėl visi privalom juos iš bankų nusipirkt. O čia dar vyriausybė sugalvojo atsiskaitymus grynais ribot... Tai ko bankams neišsidirbinėt? Palaukit, dar ne tokius "komisinius" jiems mokėsim!

to LLL

to LLL portretas
O tai daryti yra draudžiama. Bet kas jau kas, o kolonėlės tikrai tegul nepeza apie kelis centus už litrą bankams. Kuro dauguma perka už keliasdešimt litų, taip kad atsiskaitymas kainuoja ne nuo sumos, o nuo transakcijos - viso labo keliolika centų už apmokėjimą nepriklausomai nuo sumos.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių