Dviratininkai – kelių eismo taisyklių įkaitai

Miesto švara, savo sveikata ir pinigine besirūpinantieji neretai renkasi alternatyvųjį transportą – dviratį – tačiau jo plėtrą stabdo kelių eismo taisyklės. Jos ir pikti vairuotojai trukdo dviratininkams džiaugtis dviračio teikiama nauda.

Pažeidžia taupydami laiką

Kiekvienas dviratininkas piktinasi, kai jam reikia nulipti nuo dviračio ir nukelti jį nuo aukšto šaligatvio krašto arba kai gatvėse nėra juostų skirtų dviračiams. Lietuvoje yra susiformavusi sistema, kad dviračių juostos tiesiamos ant šaligatvių, greta pėsčiųjų. Todėl dviratininkai dažniausiai kartu su jais turi judėti ir per pėsčiųjų perėjas.

Tačiau nuolat nulipti nuo dviračių jais važinėjantys nemėgsta – taip prarandama dviračio, kaip kartais greitesnės transporto priemonės nei automobilis, prasmė. Jei dviratininkas juda panašiu greičiu kaip pėstysis, gaištamas jo laikas ir apie važiavimo dviračiu malonumą bei pranašumus tenka pamiršti.

Tad dviračių mėgėjai neretai gatves kerta nenulipdami nuo savo transporto priemonės. Taip jie rizikuoja būti nepastebėti automobilių vairuotojų, sulaukti jų grūmojimų ir gauti baudą.

Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad dviratininkas negali važiuoti per pėsčiųjų perėją, o privalo persivesti dviratį į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę.

Savo mintimis apie dviratininkus piktinančią kelių eismo taisyklę pasidalijo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrijus Bialas.

Saugumas svarbiau nei greitis

„Šios taisyklės motyvas ir prasmė – eismo sauga. Dviratis – bemotorė transporto priemonė, kuri, priklausomai nuo eismo sąlygų, gali pasiekti nemažą greitį, pavyzdžiui, 36 km/h. Įsivaizduokite, kad važiuodamas tokiu greičiu, per 1 sekundę dviratininkas įveikia 10 metrų atstumą. Tad jei dviratininkams būtų leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį nenulipus nuo dviračių, jie per jas važiuotu pernelyg dideliu greičiu, kad būtų pastebėti motorinių priemonių vairuotojų“, - aiškino D.Bialas.

Anot jo, nepaisant šios taisyklės, eismo įvykių būtų kur kas daugiau, be to, anot specialisto, didesniu nei pėsčiojo judėjimo greičiu važiuojantis dviratininkas gali kelti pavojų pėsčiųjų perėja einantiems pėstiesiems, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tėvams su vaikų vežimėliais.

Yra tik viena išlyga, kai dviratininkai gali važiuoti per pėsčiųjų perėją. Šalia jos turi būti dviejų lygiagrečių linijų, sudarytų iš kvadratų, juosta. Ji žymi vietą, kurioje dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.

Tuomet dviratininkas, įsitikinęs, kad nekils grėsmė saugiam eismui ir kiti eismo dalyviai jį pastebėjo, privalo važiuoti per važiuojamąją kelio dalį.

„Saugaus eismo specialistai rekomenduoja važiuoti taip paženklinta kelio atkarpa pėsčiojo greičiu (3–7 km/h). Vistik šis horizontalusis ženklinimas nesuteikia pirmumo teisės judėti. Pirmumas apsprendžiamas eismo organizavimo ir reguliavimo priemonėmis - kelio ženklais, šviesoforais“, - aiškino D.Bialas.

Dviratininkams važiuojantiems per kelią iki kito šaligatvio specialia juosta nepažymėta perėja gręsia ne tik automobilių vairuotojų grūmojimai, bet ir baudos.

Lietuvos kelių policijos duomenimis už tokį taisyklių pažeidimą gresia nuo 80 iki 140 litų bauda.

Susisiekimo ministerijos atstovas tiki, kad dabartinių kelių eismo taisyklių nereikia keisti.

Erzina logikos stoka

Siekiant, kad mieste būtų kuo daugiau dviratininkų ir skatinant alternatyvųjį transportą reikėtų sutvarkyti eismo organizavimą ir reguliavimą miestuose, tuomet padaugės horizontaliojo ženklinimo dviračių juostoms, dviratininkams skirtų šviesoforų.

„Tada dviratininkai, judėdami į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę taip paženklinta kelio atkarpa, galės važiuoti juo nenulipę nuo dviračių. Daug ką galima išspręsti jau esančiu ir šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tačiau būtina rekonstruoti daugumą netinkamai ir nekompetentingai šalyje įrengtų dviračių takų“, - pripažino D.Bialas.

Nelogiškų ženklinimų apstu ir Vilniaus centre - dalis dviračių takų baigiasi vos prasidėję. Net Vilniaus, Didžiojoje, ar kitose senamiesčio gatvėse dviratininkams reikia apsispręsti - ar laviruoti siauru šaligatviu keliant pavojų pėstiesiems, ar bandyti važiuoti siaura gatve ir tikėtis išvengti susidūrimo su automobiliais.


Šiame straipsnyje: dviratininkaiKETperėja

NAUJAUSI KOMENTARAI

Trans

Trans portretas
Pėsčiųjų perėjose nulipu tik tada, kai nėra kitos išeities ir tenka stabdyti automobilius. Jei matau, kad automobilistas truputį pristabdė, suprask - tave mato ir pasiruošęs stabdyti - tada pervažiuoju. Taip sutaupomas ir mano ir vairuotojų laikas ir niekas niekada negrūmoja. Svarbiausiai elgtis protingai ir prognozuojamai

Kritinė Masė

Kritinė Masė portretas
Rugsėjo 28d. penktadienį, 18:00 Klaipėdoje, prie prekybos centro Big'as, įvyks šio mėnesio dviratininkų „Kritinė masė". Parodykim valdžiai ir automobilistams, kad dviratininkai yra pilnateisiai eismo dalyviai. FaceBook: Kritinė Masė Klaipėdoje

Oho

Oho portretas
Kodel dviratininkams nereikia vairuotojo pažimėjumo , juk jie važioujamoje dalije makaluojasi kaip nori .
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių