Dėmesio vairuotojai: Lietuvos keliuose jau šokuoja varlės

Pavasario šiluma nubudino ne tik drugelius, bites ir augalus, bet ir varliagyvius. Šokuojančios šaltakraujės jau pabiro ant Lietuvos kelių, o gamtosaugininkai ragina vairuotojus būti atidesniais ir saugoti kurkiančias pievų ir kūdrų gyventojas, nes kasmet jų keliuose žūva dešimtys tūkstančių.Nors visi varliagyviai šaltakraujai, o jų veiklumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, tačiau šiuo metu juos, šokuojančius ar šliaužiančius, galime aptikti net ir pakankamai vėsiomis naktimis. Svarbu, kad būtų drėgna, o dar geriau – kad lynotų lietus, tvyrotų rūkas. Tokiu oru varliagyviai juda savo senųjų neršto vietų pusėn – toks tikslingumas yra labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė.

Jeigu ant kelių matome šokuojančias varles, rupūžes, šliaužiančius tritonus, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vietomis vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Varliagyvių nerštas – labai atsakingas laikas. Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4 – 5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Po savaitės varlės palieka nerštavietes ir į jas sugrįžta tik kitą pavasarį.

Greitai į nerštavietes pradės keliauti smailasnukės varlės, kurių patinėliai ilgai kvarks, pakeis spalvą (bus šviesiai melsvi), o po to atkeliaus patelės ir prasidės nerštas. Paprastosios rupūžės taip pat keliauja labai anksti, anksti į neršto vietas iš žiemaviečių sausumoje šliaužia ir tritonai.

Pavasarinės migracijos jiems yra labai pavojingos. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakraštes duobes, kitas sumedžioja mangutai, lapės, ežiai. Begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose; joms mirtinai pavojingi net ir senose degiavietėse esantys pelenai, galintys neigiamai veikti jautrią gyvūno odą. Tačiau daugiausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose. Sunku suskaičiuoti tas netektis, tačiau žinant, kad taip kryptingai keliauja neršti pribrendę varliagyviai, žala jų populiacijoms padidėja daug kartų. Sunku reikalauti, kad vairuotojai (ypač naktį) apsaugotų važiuojamoje dalyje šokuojančias ar prigludusias ir prastai matomas varles. Joms padėti gali prie kelių statomos apsauginės užtvaros.Perneša rankomis

Kasmet Lietuvoje gamtosaugos specialistai vykdo akcijas, kurių metu stato prie kelių tvoreles, specialiais ženklais įspėja vairuotojus apie migruojančias varles, stato specialias gaudykles, į kurias įkliuvusias varles į kitą kelio pusę jie perneša ant rankų.

Kamanų rezervato biologė Sigita Sprainaitytė pasakoja, kad per patį varlių meilės kelionių piką, maždaug balandžio viduryje, rinkti varlių ėjusi po kelis kartus per dieną. Baimintasi, kad poromis keliaujančios varlytės ir žus poromis. Mat poros keliauja po du - patinėlis užšoka patelei ant nugaros ir patelė savo draugą neša. Jeigu tuo metu važiuoja mašina, tai žūva abi varlytės iš karto.

Pasak gamtininkų, varlės nėra nykstantys ar itin saugotini gyvūnai.

Anot D.Triaušio, kažko imtis prašė ir vietos gyventojai, mat labai liūdna matyti šimtus suvažinėtų varlių. ,,Kodėl gyvūnas turi žūti, kai galima jį išgelbėti? Pernešti varles per kelius - nesudėtinga. Reikia šiek tiek išlaidų - pirkti medžiagų užtvarai, tačiau labai malonu žinoti, kad išgelbėta tūkstančiai gyvūnėlių,,- komentavo rezervato direktorius. Liūdna, bet kol kas Lietuvos keliai ir autostrados gamtininkų tarpe kartais pavadinamos „gyvūnų mėsmalėmis“, nes kelia pavojų ne tik varlėms, bet ir visiems migruojantiems gyvūnams.

Varlės per kelius nešiotos siekiant žmogaus veiklos darnos su aplinka ir iš pagarbos visai gyvajai gamtai.

Įteisinti naujo ženklo neketina

Prieš dvejus metus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose buvo pastatyti įspėjamieji ženklai, informuojantys apie varlių migravimo kelius ir raginantys vairuotojus pristabdyti automobilius. Šiandien tokių ženklų nebeliko.

Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas GRYNAS.lt teigė, kad akcija „Duokite kelią varliukams“ prieš dvejus metus jie skatino žmones atkreipti dėmesį į varliagyvių migracijos problemą. Taip bandyta sumažinti varlių mirtingumą keliuose.

„Mes siekėme atkreipti tiek žmonių, tiek miestų savivaldybių dėmesį. Organizuodami tokį renginį tikėjomės iš jų sulaukti iniciatyvos, pasiūlymų. Gaila, kad šiuo metu ženklų nebeliko. Jie tapo ilgapirščių pasipelnymo šaltiniu. Patys tokių ženklų gaminti negalime dėl techninių ir finansinių galimybių“, - kalbėjo A. Knystautas.

Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio teigimu, Lietuva negali lygintis su Australija, Naująja Zelandija ar kitomis užsienio šalimis, kuriose panašūs ženklai tam tikrai gyvūnų rūšiai yra įteisinti.

„Tai sunkiai sulyginami dalykai, kadangi Lietuvoje varlių migravimas yra trumpalaikis reiškinys ir dėl to įregistruoti naują kelio ženklą būtų sudėtinga. Lietuvoje būtų tikslinga varlių migracijos metu įrengti kelio ženklą „Kiti pavojai“, kad vairuotojai būtų budresni“, - apie galimą problemos sprendimo būdą užsiminė V. Pumputis.

Anot V. Pumpučio, šio ženklo oficialų įteisinimą Kelių eismo taisyklėse galėtų paspartinti aplinkosaugos tyrimai.

„Jeigu iš aplinkosaugos gautume išsamius tyrimus, kad tas ženklas pagerintų smulkiųjų gyvūnų išgyvenamumą, manau, tikrai svarstytume šį klausimą.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

pastatykit

pastatykit portretas
ženklą ,,SKRAIDO MUSĖS,, , nes mano auto priekinis langas apšiktas vabzdžiais. Debilai.

Tai

Tai portretas
ką dabar? Suvažinėjai varlę ir kvieskis policiją?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių