Daugiausiai klaidų deklaracijose – po avarijų žiedinėse sankryžose

Lietuvos kelių policijos tarnyba šiemet per pirmus aštuonis mėnesius Lietuvoje registravo daugiau kaip 2 tūkst. avarijų.

Lyginant su pernai, ypač ženkliai jų skaičius išaugo Vilniuje. Didžiuosiuose miestuose ypač didelė dalis susidūrimų įvyksta žiedinėse sankryžose, kadangi vairuotojai nežino, kaip taisyklingai jose važiuoti arba taisykles įžūliai pažeidžia norėdami aplenkti grūstį. Be to, daugiausiai neteisingai užpildytų deklaracijų – būtent po avarijų žiedinėse sankryžose.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis pasakoja, jog eismo įvykio deklaracijas teisingai užpildo tik apie 10 proc. vairuotojų. Eismo įvykių, įvykusių žiedinėse sankryžose, reguliavimas dažniausiai pareikalauja papildomo dėmesio, kadangi eismo įvykio deklaracijose šių įvykių schemos nubraižomos netiksliai ir painiai. „Braižant žiedines sankryžas vairuotojai nenubraižo visų eismo juostų, tad kartais eismo įvykio aplinkybės tampa itin neaiškios. Pasitaiko atvejų, kad administruojant žalą paaiškėja, jog kaltę dėl eismo įvykio prisiima nekaltas vairuotojas. Nepelnytai kaltę vairuotojai dažniausiai prisiima dėl nepasitikėjimo Kelių eismo taisyklių žiniomis bei streso“, – teigia N. Giedraitis.

Pasak N. Giedraičio, draudimo bendrovė vidutiniškai kasdien kasko ir privalomajame vairuotojų draudime registruoja iki 70 eismo įvykių. Bene dažniausiai eismo įvykiai įvyksta didžiųjų miestų žiedinėse sankryžose. Pagrindinė tokių avarijų priežastis – vairuotojai nežino, kaip į žiedines sankryžas reikia taisyklingai įvažiuoti ir išvažiuoti. „Vairuotojai gana įpratę į žiedinės sankryžos antrą juostą važiuoti rikiuodamiesi iš pirmos eismo juostos, tuo tarpu išvažiuodami iš antros juostos kerta į pirmąją. Tokiu būdu neretai iš savo eismo juostos išstumiami pagal Kelių eismo taisykles važiuojantys vairuotojai“, – teigia N. Giedraitis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien Vilniuje šiemet per pirmus aštuonis mėnesius buvo registruota virš 500 eismo įvykių, jų skaičius, lyginant su pernai išaugo 14 proc.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu vairuotojai per juostas manevruoja ne tik dėl to, kad nežino, jog taip daryti negalima, bet ir bandydami aplenkti grūstį. „Būtent žiedinėse sankryžose dažniausiai prasiveržia vairuotojų įžūlumas ir tarp vairuotojų kyla konfliktai, tad eismo įvykiai žiedinėse sankryžose dažnai reguliuojami kviečiant policijos pareigūnus, kadangi vairuotojai nesutaria dėl kaltės klausimo, tuo tarpu be bendro sutarimo eismo įvykio deklaracijos pildyti negalima“, – teigia N. Giedraitis. Tokių eismo įvykių metu dažniausiai apgadinamos šoninės automobilių kėbulų dalys, pasitaiko, jog pažeidžiami pakabos elementai.

Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai draudimo bendrovei trumpuoju numeriu gali skambinti ne tik norėdami pranešti apie patirtą žalą, jie taip pat gali pasikonsultuoti dėl eismo įvykių deklaracijos pildymo, dėl Kelių eismo taisyklių ir pan.

Pasak N. Giedraičio, mažosios žiedinės sankryžos, kurios pasaulyje pripažįstamos saugiausiomis sankryžomis, Lietuvoje taip pat pasiteisina. Visgi, nors ir retai, tačiau jose pasitaiko eismo įvykių. „Esame registravę kelias žalas, kuomet naktį sunkvežimio vairuotojai bando mažąsias žiedines sankryžas pervažiuoti kiaurai per vidurį. Tokių eismo įvykių metu išverčiami kelio ženklai ir apgadinamos sunkvežimių priekinės dalys“, – teigia N. Giedraitis.


Šiame straipsnyje: Draudimasavarijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Cinkas

Cinkas portretas
Gal ponas Giedraitis galetu nurodyti KET straipsni , kuris reguliuoja vaziavima per ziedines sankryzas?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių