Bankrotai vis dar krečia transporto įmones

Spalio mėnuo verslui buvo negailestingas. Visuose verslo sektoriuose vien per spalį bankrutuojančių įmonių skaičius šoktelėjo iki 150 ir net 43 proc. viršija šių metų 9 mėnesių vidutinį bankrotų skaičių (105). Transporto verslas – ne išimtis.

Spalį gerokai šoktelėjo ir transporto įmonių bankrotų skaičius. Metai baigiasi, tad pasidomėkime, kiek ir kokių transporto įmonių praradome per dešimt 2012 metų mėnesių.

Spalį – šoktelėjo transporto bankrotų skaičius

Registrų centro duomenimis per šių metų 9 mėnesius vidutiniškai kas mėnesį bankrutuodavo po 10 transporto (kelių transporto, ekspedijavimo, logistikos, kitos smulkios transporto veiklos) įmonių, o spalį – 20 įmonių.

Jei lygintume su 2011 m., šiais metais bankrotų mažiau ir nepaisant spalio mėnesio šuolio, praėjusių metų lygis nepasiektas. 2011 m. sausį – spalį bankrutuojančiomis tapo 119 transporto įmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį šiek tiek mažiau – 111 įmonių. Iš šiais metais bankrutuojančių įmonių – 77 specializuojasi kelių transporto veikloje. Tai 15% mažiau nei pernai (91). Šiemet per sausį – rugsėjį vidutiniškai bankrutuodavo 7 įmonės, o spalį jų skaičius išaugo iki 15. Kaip jau tapo įprasta, bankrutuojančių ekspeditorių rinkoje yra daugiau.

Šiemet per 10 mėnesių bankrutuojančiomis tapo net 29 ekspedijavimo ir logistikos įmonės – 1,7 karto daugiau nei pernai (17).

Kokios transporto įmonės bankrutavo?

Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditrefrom Lietuva“ analizuodama bankrutuojančias transporto įmones pastebi, kad dažniau bankrutuoja naujos ir, skirtingai nuo krizės 2008 – 2009 metais, smulkesnės įmonės.

„Bankrotų statistikoje jau atsispindi nuo metų pradžios vykstanti transporto įmonių koncentracija. Deja, transportas jau patenka tarp tų šakų, kuriose smulkioms įmonėms išgyventi žymiai sunkiau.

Tačiau kol kas nėra pagrindo dideliam nerimui, nes virš trečdalio bankrutuojančių įmonių paskutinius metus nevykdė veiklos arba vykdė minimaliai,“ – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad bankrutuojančių įmonių padėtis pastebimai pradeda blogėti likus pusmečiui iki bankroto. Vertindami duomenis „Creditreform Lietuva“ ekspertai pastebi, kad pasitvirtino sena tiesa – šiandien sunkiau išgyventi naujoms įmonėms. Iš bankrutuojančių 77 kelių transporto įmonių 41 įmonė įsteigta po 2006 metų, iš jų net 17 įsteigtos 2006, po 7 – 2007 ir 2008 metais. Tačiau rinkoje neišsilaikė ir seniau įsteigtos smulkios įmonės – net 27 bankrutuojančios įmonės (35%) įsteigtos iki 2000 metų.

Ekspertų teigimu, atsparesnės bankrotams yra po Rusijos krizės 2001-2005 m. įsteigtos įmonės, kurios sudarė tik 12% bankrutuojančių įmonių. Iš 29 bankrutuojančių ekspedijavimo įmonių 45% įmonių įsteigta 2006-2009 metais., įsteigtos 2001-2005 m. sudarė 38%, o iki 2000 metų – tik 5 įmonės (17%).

Dažniausiai iš rinkos krito smulkios transporto įmonės

Iš šiemet bankrutuojančių įmonių absoliučią daugumą sudarė smulkios įmonės generavusios mažesnes pajamas.

Nors transporto rinka pastaraisiais metais augo, pusės bankrutuojančių įmonių pajamos 2010 metais mažėjo (lyginant su 2009 metais), o 2011 metais pardavimai mažėjo 60% įmonių. Jei kalbėtume apie bankrutuojančių transporto kompanijų darbuotojus, tik 3 bankrutuojančios bendrovės (pagal darbuotojų skaičių, fiksuotą likus metams iki bankroto) buvo vidutinio dydžio (nuo 50 iki 150 darbuotojų). Bankrutuojančiomis tapo 30 mažų įmonių (nuo 10 iki 49 darbuotojų), o 60 smulkių įmonių buvo įdarbinusios mažiau nei 10 darbuotojų.

Be to, 18 įmonių išvis neturėjo samdomų darbuotojų jau likus metams iki bankroto – tai daugiausia individualios įmonės, kuriose dirbo tik savininkas. 2012 m. spalio 1 d. „Sodros“ duomenimis, 111-oje šiemet bankrutavusių transporto įmonių dirbo tik 82 darbuotojai, kai prieš pusmetį (balandžio 1 d.) – 423, o pernai spalio 1 d. – 895. Likus 12 mėnesių iki bankroto šiose 111 bankrutuojančių įmonių dirbo 1175 darbuotojai. „Credireform Lietuva“ analitikai pastebi, kad iš pradžių bankrutuojančiose transporto įmonėse vidutiniškai kas mėnesį mažėjo 5-6% darbuotojų ir likus pusmečiui iki bankroto sumažėjo trečdaliu (iki 788). Per kitus mėnesius darbuotojų skaičius kas mėnesį krito po 9-12% ir bankroto mėnesio pradžioje šiose įmonėse liko tik 400 darbuotojų.

Daugiausiai darbuotojų išeina iš darbo per mėnesį po bankroto. Likus dviem mėnesiams po bankroto po bent vieną darbuotoją buvo likę tik 15-oje įmonių.

Po bankroto įmonėse nelieka ne tik darbuotojų. Kadangi smulkios transporto bendrovės neturi atsargų ar ilgalaikio turto, o tik transporto priemones, kurios dažnu atveju lizinguojamos, išieškoti skolų iš turto dažnai praktiškai neįmanoma.

Kaip numatyti, ar verslo partneriui gresia bankrotas?

Transporto versle vežėjai, dar prieš pradėdami bendradarbiavimą su ekspeditoriais, intensyviai domisi, kaip naujieji partneriai atsiskaito su jų kolegomis.

Kaip sakė R. Trumpa: „Transporto įmonių partneriai gali pastebėti blogėjančios būklės požymius, kredito reitingo blogėjimą ar vertindami rizikos faktorius, kol dar įmanoma išsaugoti savo lėšas.“

Pagal CR reitingą, dauguma bankrutuojančių įmonių jau likus keliems mėnesiams iki bankroto nepasižymi gera būkle.

Iš reitinguojamų 89 įmonių (dvejus metus gaunančių pajamas) likus pusmečiui iki bankroto:- Žemos rizikos buvo 5 įmonės. Keturiose iš šių 5 įmonių, likus pusmečiui iki bankroto, pradėjo gausėti skolos „Sodrai“, o paskui jas užklupo teismų ir turto areštų lavina.

- Vidutinės rizikos įmonių likus pusmečiui iki bankroto buvo 18, o likus 3 mėnesiams – tik 11.

- Didelės rizikos įmonių skaičius likus pusmečiui buvo 45 o likus 3 mėnesiams – 52.

- Itin didelės rizikos (nors formaliai veikiančių) įmonių skaičius pagausėjo nuo 21 iki 27. Anot ekspertų, vertėtų atkreipti dėmesį ir į turto areštus.

Praktika rodo, kad praėjus metams po turto arešto įregistravimo veikiančių įmonių sąrašuose nelieka apie 30% turto areštus patyrusių įmonių. Turto areštų aktų registro duomenimis iš 111 bankrutuojančių įmonių galiojančius turto areštus turėjo 72 įmonės. Kitas svarbus aspektas – skolos „Sodrai“.

Daugiau kaip 1000 Lt skolų „Sodrai“ paliko 85 įmonės. Daugeliu atveju tęstinės skolos augo kelis mėnesius iš eilės. Iš bankrutuojančių 111 transporto įmonių iki bankroto bylos iškėlimo iš PVM registro išsiregistravo pusė įmonių (55), iš jų 30 – per 2011 – 2012 metus.

Tyčiniai bankrotai

Gudrūs, tačiau nesąžiningi verslininkai nesnaudžia ir matydami nesėkmingas verslo tendencijas nepraleidžia progų suorganizuoti tyčinius bankrotus.

Europos Sąjungos valstybėse tyčiniai bankrotai sudaro 4–6 proc. visų bankrutuojančių įmonių. Lietuvos Įmonių bankroto valdymo departamento 2012-10-01 duomenimis, iš 11583 (1993–2011 m.) bankrutavusių įmonių, 41-os įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Net 5 proc. tyčinių bankrotų buvo vykdomi įmonės, dirbusiose transporto srityje.

Nagrinėjant tyčinių bankrotų priežastis, iš pateiktų teismo nutarčių bankrotą pripažinti tyčiniu matyti, kad dažniausia įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais:

- nuostolingai parduodant arba neatlygintinai perduodant įmonės turtą;

- suteikiant beprocentes paskolas, kai įmonė pati skolinga bankams ir neatsiskaito su kreditoriais; p

- anaudojant įmonės lėšas be pagrįstų apskaitos dokumentų;

- įsteigiant dukterinę įmonę, kuriai perduotas turtas, bankrutuojančiai įmonei paliekant skolas.