Automobilių rinka vėsta – kainos vis palankesnės pirkėjui

Šiuo metu Lietuvoje pirkti populiariausių markių automobilį per paskutinius kelis metus – palankiausias metas. Palyginus su 2011-aisiais, atpigo ir senesni, ir naujesni automobiliai.

Pigiausią tarp populiariausių, 1997-2001 m. gamybos „Renault“ automobilį, dabar galima įsigyti vos už tris vidutinius atlyginimus. Tokius duomenis pateikia lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt ekspertai, išanalizavę šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais parduotų automobilių duomenis.

„Pagrindinė kainų pokyčių priežastis – pernai liepos 1 d. įsigalioję nauji muitų mokesčiai į Baltarusiją. Tai sustabdė plūstantį automobilių srautą į Rytus. Vidutinis lietuvių atlyginimas lyginant su pernai beveik nepakito – automobiliui pirkti reikalingą sumą sukaupti galima greičiau. Todėl metas pirkti automobilį dabar yra palankus“, – situaciją komentuoja Viktoras Daukšas, Autoplius.lt vystymo vadovas.

Populiariausių Lietuvoje automobilių vidutinė kaina apskaičiuota remiantis Autoplius.lt parduotų automobilių statistika, o dešimt populiariausių minėto laikotarpio gamybos automobilių markių („Volkswagen“, „Renault“, „Opel“, „Audi“, „Ford“, BMW ir kt.) pasirinkta pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenis.

V. Daukšas teigia, kad šių metų sausio - rugpjūčio mėnesiais per Autoplius.lt buvo parduoti 24,1 tūkst. 11 – 15 metų senumo automobilių, kurių vidutinė kaina siekia 7,6 tūkst. litų. Palyginus su pernai šių automobilių kainos krito 3,8 proc. (300 Lt) – sutaupę šį skirtumą vairuotojai į pirktą automobilį gali įsipilti maždaug 60 litrų populiariausios E95 rūšies benzino.

„Rinka buvo „užkaitusi“ dėl pirkimų vajaus. Kainos buvo pakilusios į aukštumas ir nors paklausa buvo padidėjusi tarp automobilių iki 10 m., rinka iš inercijos pakėlė ir senesnių automobilių kainas. Šiemet rinka jau stabilizavosi, tad ir kaina nusistovėjo palankesnė pirkėjui“, – aiškina V. Daukšas.

Daugiausiai pirkėjai už 11 – 15 metų senumo automobilį buvo pasiruošę sumokėti rinkdamiesi BMW (vidutinė kaina – 10,9 tūkst. litų), „Mercedes Benz“ (10,7 tūkst. litų) ir „Audi“ (9,7 tūkst. litų) markės automobilius. Pigiausiomis iš populiariausių 1997 – 2001 metų gamybos automobilių markėmis galima laikyti „Renault“ (4,6 tūkst. litų), „Mazda“ (4,8 tūkst. litų), „Peugeot“ (5,4 tūkst. litų) ir „Ford“ (5,8 tūkst. litų).

Naujesnių automobilių parduota ženkliai mažiau

2002-2006 m. gamybos automobilių vidutinė pirkimo kaina šiuo metu yra 16,7 tūkst. litų. Už šią sumą dabar galima nupirkti du 1997-2001 m. automobilius. Tačiau palyginus su 2011-aisiais, 5 – 10 metų automobilių kainos krito 7,2 proc. (1,3 tūkst. Lt).

Sausio-rugpjūčio mėnesiais per Autoplius.lt buvo parduoti beveik 22,8 tūkst. 2002-2006 m.  gamybos automobilių. Bendras parduotų 5 – 10 metų automobilių skaičius krito labiausiai iš visų kategorijų – pernai tokių automobilių buvo parduota net 34,7 tūkst.

Lietuvių nuomone, vertingiausiais tarp populiariausių 5 – 10 metų automobilių – BMW (25,9 tūkst. litų). Toliau rikiuojasi „Mercedes Benz“ (24 tūkst. litų), „Audi“ (21,7 tūkst. litų), „Toyota“ (19,2 tūkst. litų), „Volkswagen“ (17,6 tūkst. litų).

Mažiau už vidutinę minėto laikmečio kainą pirkėjai įsigijo šių markių automobilius: „Renault“ (9,8 tūkst. litų), „Citroen“ (10,1 tūkst. litų), „Peugeot“ (10,8 tūkst. litų), „Ford“ (11 tūkst. litų) ir „Opel“ (12,2 tūkst. litų).

Naujausi automobiliai – beveik 2 tūkst. litų pigiau

Naujausių – 2007-2011 m. gamybos – automobilių vidutinė pirkimo kaina taip pat beveik dvigubai lenkia 5 – 10 metų automobilių kainą ir siekia 31,7 tūkst. litų. Šios kategorijos gamybos automobilių vidutinė pirkimo kaina per metus krito 1,9 tūkst. litų arba 5,7 proc. (nuo 33,6 iki 31,7 tūkst. litų).

Viktoro Daukšo teigimu, sausio-rugpjūčio mėnesiais per Autoplius.lt buvo parduoti 13,6 tūkstančių 2007-2011 m. gamybos automobilių.

Lyginant populiariausių pastarojo penkmečio gamybos automobilių vidutines kainas, brangiausiai pirkėjams kainavo „Honda“ (32,8 tūkst. litų), „Toyota“ (32,7 tūkst. litų) ir Nissan“ (32,3 tūkst. litų), pigiausiai – „Citroen“ (22,1 tūkst. litų), „Ford“ (23,8 tūkst. litų) ir „Opel“ (22,6 tūkst. litų). Beje, vienintelio šios kategorijos „Citroen“ kaina augo tarp visų parduodamų populiariausių automobilių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Pikasas portretas
SOVIETINE NOSTALGIJA SERGANTIEMS APIE AUTOMOBILIUS. Prie sovietų , automobilis – gero gyvenimo rodiklis. Taupyti lėšas jo įsigijimui eiliniams darbininkams, kolūkiečiams ar tarnautojams tekdavo visos šeimos pastangomis 10 – 20 metų. Apie naują sovietinį ” šedevrą” – ” Žigulius” , ” Moskvičių” ar net ” Volgą” paprasti mirtingieji galėjo tik pasvajoti. Tiesa, per profsąjungas dalis automobilių įsigijimo talonų buvo paskirstoma. Kadangi šios organizacijos buvo LSSR komunistų partijos parankiniai, tai ir naujų automobilių talonai atitekdavo tam, ” kam reikia” . Tik aukštesnių ” hegemono” partinių struktūrų darbuotojai, gamyklų direktoriai ir panašaus rango pareigūnai galėdavo nesunkiai gauti vis naują paskyrą automobiliui kas penki metai. Valstybinė kaina už tuos ” taloninius” automobilius buvo net kelis kartus mažesnė, negu rinkoje ir tuo ” šauniai” nomenklatūra naudojosi. Ji parduodavo 5-6 metų anksčiau su paskyra gautą padėvėtą automobilį eiliniam piliečiui netgi didesne kaina, negu pirko pats, skirtumą įsidėdėdavo į plačią kišenę ir su nauju talonu rankose vykdavo į auto parduotuvę. Padėvėtą automobilį įsigijusiam klientui prasidėdavo net sunkiai nusakomi vargo keleliai, kai tekdavo keisti susidėvėjusias detales ar restauruoti po avarijos. Visa atsarginių detalių centralizacija ėjo per LSSR autoservizų centrą, esantį prie Vilniaus. Labiausiai deficinės detalės būdavo kontroliuojamos jo vadovų ir patekdavo tik į ” patikimų” ar ” draugelių” auremonto valstybinių imonių atstovų rankas. Atsarginės detalės būdavo perpardavinėjamos kelis kartus didesnėmis kainomis, negu naujos, kurių dažnai ir su žiburiu auto parduotuvėse nerasi. Padangos buvo ta sritis, apie kurią prikurta daugybė anekdotinių situacijų. Kai koks suvargęs inžinieriukas su 120 rublių mėnesiniu atlyginimu, kartu su kitais kokio amerikono giminėmis, sekdavo tą oficialių dolerių turintį geradarį, tai jo akys sublizgėdavo iš džiaugsmo, kai gaudavo už kokus 46 dolerius dvi padangas, už kurias jam šiaip jau būtų reikėję pakloti maždaug trijų mėnesių atlyginimą. Paskyras padangas lygiai, kaip ir automobilius kartais gaudavo padalinti profsąjungos. Beje, tais pačiais principais. Automobilio įsigijimas eiliniams gyventojams taip pat būdavo įvairiais periodais įvairiai apribojamas. Esu pats kelis metus važinėjęs su įgaliojimu, nors pinigus už seną sovietinį ” stebuklą” buvau buvusiam savininkui sumokėjęs. Jei tas pardavėjas būtų padaręs kokį nusikaltimą ir jo turtas būtų konfiskuotas, tai net nežinau, kaip būčiau savo automobilį išgelbėjęs nuo konfiskacijos. Panašios pirkimo ir automobilių dokumentų išdavimo nuostatos keisdavosi, bet esmė būdavo pastovi – su naujais automobiliais turėdavo teisę visada važinėti tik ” hegemono” partijos nomenklatūros atstovai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių