Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių

Globalizacijos ir spartaus tempo laikais sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be automobilio, jis tapo šių laikų civilizacijos, išsivystymo ir gerbūvio simboliu, tačiau lazda turi du galus.

Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių.

Daugelis jų labai pavojingi žmogaus sveikatai. Ypač tai pasakytina apie anglies ir azoto oksidus, angliavandenilius, aldehidus, sieros dujas, suodžius.

Ypatingą grupę sudaro kancerogeninės medžiagos, pavyzdžiui, benzpirenas ir švino junginiai, kurie kaupiasi žmogaus organizme ir sukelia ligas. Išmetamuose teršaluose esantis anglies monoksidas atmosferoje išsilaiko apie 0,3 metų. Augalams jis praktiškai nekenkia, o žmogaus organizme jungiasi su hemoglobinu ir sudaro palyginti patvarų junginį - karboksihemoglobiną, kuris apsunkina deguonies apykaitą. Jeigu kvėpuojama oru, kuriame anglies monoksido (CO) koncentracija valandą išsilaiko daugiau kaip 2,5mg/m3, sunkiai apsinuodijama.

Mažeikių rajono agentūros specialistai, kartu su policijos pareigūnais, siekdami įvertinti eksploatuojamų transporto priemonių būklę rajone, vykdė transporto priemonių išmetamųjų dujų kontrolę, buvo matuojami anglies monoksido ir angliavandenilių kiekiai, patenkantys į aplinką.

Per tris dienas buvo patikrinta 118 transporto priemonių, iš jų 22 viršijo išmetamųjų dujų leistinas normas. Vairuotojams, eksploatavusiems netvarkingas transporto priemones, pagal ATPK 82 str. 1 d. gresia administracinės nuobaudos nuo 100 iki 200 litų (taikant administracinį nurodymą bauda siekia 50 litų).


Šiame straipsnyje: išmetimo vamzdisautomobilis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Faktai

Faktai portretas
Paskaičiuota, jeigu pradėtų Didžiojoj Britanijoj važinėti dieną su įjungtom automobilių šviesom, CO2 išmetimas į Jungtinės Karalystės atmosferą KASMET padidėtų apytiksliai 1.85 milijonų metrinių tonų. Aplinkos tarša padidėtų ir dėl lempučių gamybos bei dėl perdegusių lempų - jei naudojamos dieną, jos perdega po 10 000 - 12 000 mylių. Kruopščiai išanalizavus šalių, kuriose važinėjama su šviesomis, avaringumo statistiką ir priežastis, nustatyta, jog dieną įjungtos automobilių šviesos PADIDINA AVARINGUMĄ apie 8%. Ypač padaugėja užvažiavimų ant pėsčiųjų, dviratininkų, susidūrimų su motociklininkais, atsitrenkimų į priekyje sustojusį automobilį dėl pavėluotai pastebimų „stop“ signalų... Važinėjant su įjungtom artimosiomis šviesomis, sunaudojama 2-3% daugiau degalų - apie 1 ltr per 5 val. - tai seniai nustatyta. Degalų pardavimai Lietuvoje: Benzino/dyzelino? 2008 - 428/788 mln. tonų, 2009 – 373/695 mln. tonų, 2010 – 377/810 mln. tonų. 2011 – 342/ 989 mln. tonų. Šviesoms 2011 m. (2-3%) - 26-39 mln. tonų. Šviesiam paros metui ~ 70% - 18-27 mln. tonų Ar kas pasidomėjo, kiek dėl to išauga oro tarša? Kiek tai yra pinigine išraiška, galite pasiskaičiuoti patys. Akumuliatorių gamintojų instrukcijose aiškiai rašoma, jog važinėjant su nuolat įjungtom šviesom, akumuliatorių būtina kartą per mėn. PAPILDOMAI ĮKRAUTI. Kitaip, jo tarnavimo laikas SUTRUMPĖJA TREČDALIU! Visi puikiai žinome, kad tos sąlygos 90% vairuotų įvykdyti negali. Negana to, užsienyje nustatyta, kad nuolatinis artimųjų šviesų naudojimas yra nemažos dalies automobilių gaisrų priežastis. Deja, viso šito nenori girdėti naftininkams bei lempučių ir akumuliatorių pardavėjų klanams tarnaujantys valdžios veikėjai...

Diedukas

Diedukas portretas
2011 – 342/ 989 mln. tonų. gal aritmetikos nesimokėt ? Čia virš 100 tonų vien benzino vienam Lietuvos gyventojui, smegenų nors gramą reikia turėti :)

tiesa

tiesa portretas
taip jau net neturi is ko pinigus melsti valstybe tai prikure nesamone kad ubagai nebegaletu su masina vazineti dar ir katalizatorius privalu buti seniau nereikejo ir bedu nebuvo o dabar kad tik turtuoliai vazinetu kai ponai ir kad kamsiu nebutu slyskti lietuva ir jos valdininkeliai
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių