Automobilių ir žvėrių susirėmimai - be nugalėtojų

Teismas praėjusiais metais išaiškino, kad valstybė turėtų atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą eismo įvykių metu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju kyla gana aršios teisinės diskusijos.

Lemtingas susidūrimas

Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė. Tai byloja Lietuvos įstatymai, bet ne vienus metus valstybės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą reikalavę nukentėjusieji nieko nepešdavo. Nuo praėjusių metų teismų praktika pasikeitė.

Naujo etapo atskaitos taškas – lapkritis. Tuomet Lietuvos Aukščiausiame teisme triumfavo draudimo kompanija "If", kuri iš valstybės prisiteisė 37,6 tūkst. litų ir teismo išlaidas. Draudimo bendrovės pergale pasibaigusi istorija prasidėjo 2006 metais, kai vienai privačiai bendrovei priklausantis "Mercedes Benz Sprinter" kelyje Biržai–Rokiškis susidūrė su į kelią išėjusiu briedžiu.

Kasko draudimu automobilį apdraudusi bendrovė gavo išmoką iš "If" kompanijos, o ši pradėjo bylinėjimosi maratoną su valstybe.

Valstybės advokatai bandė įrodyti, kad ji neturėtų prisiimti atsakomybės, nes avarija kilo dėl "force majore" – nenugalimosios jėgos aplinkybės, tačiau Aukščiausias teismas nusprendė, kad visomis būtinomis apsaugos priemonėmis galėjusi pasinaudoti valstybė elgėsi aplaidžiai. Per trejus metus tame pačiame kelio ruože dėl į važiuojamąją dalį išbėgusių laukinių žvėrių buvo įvykusios 33 avarijos. O specialios užtvaros ir perspėjamieji kelio ženklai atsirado tik po šio eismo įvykio.

Valstybės kaltė – sąlyginė

Atrodytų, kad dėl kelyje pasipainiojusių laukinių gyvūnų nukentėjusių žmonų pergalėms prieš valstybę uždegta žalia šviesa, tačiau su tokiomis bylomis dirbančios advokatų kontoros "Acta Juris" advokatas Artūras Kalytis teigia, kad laimėti prieš valstybę ne taip paprasta.

"Kiekvienas atvejis yra unikalus. Lietuvos teisės aktai nenumato tvarkos, kaip tokie atvejai turėtų būti sprendžiami, todėl sprendimo teisė palikta teismams, kurie nagrinėja daugybę įvykio aplinkybių", – aiškino advokatas.


Teismo procese sėkmė priklauso nuo to, kokiame kelyje įvyko eismo įvykis, ar buvo įspėjamasis ženklas "Laukiniai žvėrys", nuo laukinių žvėrių saugančios tvoros. Bylos eigai įtakos turi ir žvėrių populiacija eismo įvykio vietoje bei dar daug kitų įvairių aplinkybių.

Šiais metais apylinkių teismai patenkino tris ieškinius dėl laukinių žvėrių avarijų metu padarytų žalų kompensacijų. A.Kalytis mano, kad kuo toliau, tuo daugiau tokių bylų pavyks laimėti, tačiau tik iki to laiko, kai valstybė imsis šio reikalo. Seimui buvo pateiktos, bet kol kas nepriimtos Civilinio kodekso ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos, kurios leistų valstybei atsikratyti atsakomybės dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos.

"Kuriozinė situacija: privatūs piliečiai atsako už į kelią išėjusius jiems priklausančius gyvūnus, o valstybė – ne. Valstybė bando išvengti atsakomybės, tačiau kol kas formuojasi teisminė praktika tokius ieškinius tenkinti", – kalbėjo A.Kalytis.

Žūsta tūkstančiai žvėrių

Valstybė kaltę dėl laukinių žvėrių sukeltų avarijų gali būti priversta prisiimti, kai pavyksta įrodyti, kad apie nelaimės vietą senokai buvo žinoma, kaip apie itin pavojingą, tačiau kelininkai nesiėmė jokių priemonių.

Specialistai pastebi, kad tokių vietų nėra daug, o kelininkai pastaruoju metu reaguoja gana operatyviai. Pavyzdžiui, magistralės Vilnius–Klaipėda 230 kilometre pralaida žvėrims įrengta netrukus po Gamtos tyrimų centro rekomendacijos.

"Iš visų trijų Baltijos šalių Lietuva šiai problemai skiria didžiausią dėmesį. Ar to pakanka? Sunku atsakyti. Visišką apsaugą galima užtikrinti tik idealiai aptvėrus kelius, tačiau ir Vakarų Europoje to nėra padariusi nė viena šalis", – aiškino Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Linas Balčiauskas.

Praėjusiais metais valstybinės reikšmės keliuose užregistruoti 958 įvykiai, kuriuos sukėlė laukiniai gyvūnai, tačiau į policijos ataskaitas patenkantys skaičiai – tik maža dalelė visų įvykių. Gamtos tyrimų centro paskaičiavimais, vien magistraliniuose šalies keliuose gyvūnų ir automobilių susidūrimų įvyksta 20-25 tūkst. kartų per metus. Visuose kituose keliuose centras tyrimų neatliko, bet spėjama, kad tokių susidūrimų per metus juose įvyksta dar tiek pat.

Dažnai vairuotojai net nepastebi susidūrimų su smulkme ir neskuba kreiptis į policiją jei po susidūrimo automobilis apgadintas nestipriai arba jis nėra draustas kasko draudimu. Iš oficialiai registruotų įvykių, daugiau nei pusę sukelia sulyginai didelis gyvūnas – stirna.

Neoficiali statistika atskleidžia ir įdomių faktų. Pavyzdžiui, policijoje per pastaruosius tris metus užregistruota nuo 47 iki 64 eismo įvykių per metus, kuriuos sukėlė į kelią išėję briedžiai. Gamtos tyrimų centro atliktais skaičiavimais, kasmet Lietuvos keliuose įvyksta dar keliasdešimt automobilių susidūrimų su briedžiais, tačiau apie juos policijai nepranešama. Spėjama, kad dėl tos pačios priežasties į policijos ataskaitas taip pat kasmet nepatenka keliasdešimt tauriųjų elnių, pora šimtų šernų, šiek tiek mažiau stirnų. Visi šie gyvūnai suvartojami arba paliekami šalikelėje.

"Pats važiuodamas esu radęs ant kelio partrenktą briedį. Ar jis atsirado policijos suvestinėse? Žinoma, ne", – sakė L.Balčiauskas.

Kartais po akistatos su automobiliais neišgyvena ir itin reti gyvūnai. Birželio pradžioje Panevėžio rajone kelyje žuvo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta lūšis.

"Daugeliu kitų atvejų automobilių ir žvėrių susidūrimai Lietuvoje gyvenančių žvėrių populiacijoms reikšmingos įtakos nedaro", – teigė L.Balčiauskas.

Daugiau šia tema ir specialistų komentarų ieškokite trečiadienį "Kauno dienos" priede "Ratai".

Skaičiai

463,45 km – tiek iki šių metų Lietuvoje įrengta nuo laukinių gyvūnų išėjimo į kelią saugančių tvorelių.
97 km – tokio ilgio tvoras planuojama įrengti šiais metais.
680 – tiek valstybinės reikšmės keliuose pastatyta ženklų "Laukiniai žvėrys".
200 – dar tiek ženklų ketinama pastatyti ateityje.
22 – tiek po Lietuvos keliais įrengta požeminių perėjų gyvūnams. Pusė jų – stambiems.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių