- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Filme „Wall-E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos.
Tačiau „Wall-E“ – fantastika. O štai vienas antropologas įsitikinęs, kad žmonija pasikeis, kai leisis į šimtmetines kosmines keliones – į Kentauro Alfą ar į tolimesnes žvaigždes.
Portlando valstijos universiteto antropologas Kameronas Smitas (Cameron Smith) mano, kad evoliucija tęsis ir žvaigždėlaivyje – nepaisant didžiausių pagundų ją apriboti.
„Tikiu, kad kitoks slėgis, kitokia oro sudėtis, gravitacija ir spindulinė aplinka turės įtakos dar embrioninės stadijos individams ir jų raidai. Tai bus natūrali naujų genomo agentų atranka, - „Space.com“ elektroniniame laiške pasakojo mokslininkas. – Tiesa, dabar numatyti, kokios savybės bus atrinktos, o kokios nunyks, kurios paplis, o kurių išvis neliks – labai sunku.“
Genetinė atranka
Anot K. Smito, kad evoliucija ir toliau vyktų pageidaujama ir pačia palankiausia linkme, derėtų kaip įmanoma geriau atrinkti kosmoso kolonistų genetiką.
„Mažos populiacijos yra ypatingai jautrios vadinamajam „genofondo pradininko efektui“ – kai kuriamos populiacijos genetinė kompozicija sudaro fundamentalų genomo pagrindą ateities kartoms. Tai reiškia, kad pradinis populiacijos genofondas turėtų būti parinktas ypatingai kruopščiai ir protingai, - įsitikinęs antropologas. – O tiesa kol kas yra tokia, kad mes net nežinome, kurie genai sukelia sveikatos problemas. Senoji samprata, kad konkreti sveikatos problema yra susijusi tik su vienu genu, po truputį nueina į praeitį. Nes mokslininkai atranda, kad daugelis fizinių negalavimų yra poligeniniai – juos valdo ne vienas, o daug genų. O tuos genus aktyvuoti gali kol kas nežinomos aplinkybės.“
Tiesa, K. Smitas toli gražu neragina sukurti superžmonių rasę, nes tai iškeltų ne vien moralinio pobūdžio klausimų. Anot jo, genetinė įvairovė yra nepaprastai svarbus populiacijos sveikatos veiksnys. Vis dėlto koloniją turėtų sudaryti minimalus genetinę įvairovę užtikrinančių žmonių skaičius.
Grįsdamas tokius savo samprotavimus, K. Smitas žurnale „Scientific American“ publikavo straipsnį apie švedų, amišų, indų ir Jutos valstijos gyventojų populiacijų tyrimus. Jų rezultatai byloja, kad pirmos eilės pusbrolių šeimose naujagimių miršta dvigubai daugiau nei jokiais giminystės ryšiais nesiejamų žmonių šeimose.
Kai kurie antropologai siūlo, kad norint išvengti genetinių problemų dėl kraujomaišos, kolonistų genofondui reikėtų mažiausiai 500 žmonių. Tačiau K. Smitas šį skaičių yra linkęs padidinti iki 2 000 asmenų – būtent tiek žmonių leistų išvengti populiacijos kolapso. Tai būtų maždaug pusė modernaus lėktuvnešio įgulos, priduria antropologas.
Nauja kultūra
Ne vieną generaciją trunkančiose kelionėse į žvaigždes žmonės patirtų ne tik genetinių, bet ir kultūrinių, technologinių pokyčių. Visai kitoks būtų ir jų menas – jis būtų orientuotas į kolonistų gyvenamąją aplinką (kai kurie astronautai jau dabar pasitelkia muziką, poeziją ir dailę, siekdami išreikšti savo potyrius kosmose).
Kolonistai pradėtų pasakoti istorijas apie bendrą savo patirtį kosmose, tad jos gerokai skirtųsi nuo žemiškųjų istorijų, legendų, pasakų.
„Pavyzdžiui, Marso kolonistai perimtų kai kuriuos žemiečių kultūros aspektus, tačiau sukurtų naujas meno tradicijas, nes jiems būtų prieinamos naujos išraiškos priemonės, - „Space.com“ rašo K. Smitas. – Vienas iš svarbiausių veiksnių – kitokia Marso dienos šviesa: rausva natūrali dienos šviesa ir dirbtinis apšvietimas neabejotinai skirtųsi nuo to, prie kurio pratę žemiečiai.“
Pragyvenimui K. Smitas užsidirba iš paskaitų apie žmonijos evoliuciją. Jose daugiausiai dėmesio antropologas teikia mažų kolonijų genetikos ir demografijos modeliavimui. Tačiau jis nepaprastai domisi ir kosminiais skrydžiais.
Vienas iš jo hobių – bendrauti su tarptautinio projekto „Icarus Interstellar“ mokslininkais. Jie pamažu kuria žvaigždėlaivių dizainus – tokiais žvaigždėlaiviais galbūt jau šio amžiaus pabaigoje pirmosios misijos galėtų leistis į artimiausias egzoplanetas.
„Įkvėpimo semiuosi iš Konstantino Ciolovskio..., - neslepia K. Smitas. – Jis beveik daugiau nei prieš šimtmetį nubrėžė pirmąsias kosminių skrydžių gaires, nors resursų tuomet buvo ne kažin kokių...“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eismo sąlygas naktį sunkins rūkas
Penktadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, dėl dulksnos ir silpno lietaus didžiojoje Lietuvos dalyje magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos buvo šlapios. Klaipėdo...
-
Į ekonomiškiausio titulą pretenduoja ir dyzeliniai, ir hibridiniai automobiliai3
Jau trečią savaitę vykstančiame konkurse „Metų automobilis 2014” vis didesnio šalies gyventojų dėmesio susilaukia ne tik pretendentai į „Tautos automobilį 2014“. Pastaruoju metu, kai degalinėse paliekamos sumos sudaro ...
-
Keičiamas eismas Vakarinio aplinkkelio, Sidaronių ir Šešuolių gatvėse
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo lapkričio 21 dienos keičiamas eismas Vakarinio aplinkkelio, Sidaronių, Šešuolių gatvėse. Iš Sidaronių g. ir Viršuliškių skg. išvažiavimai bus galimi deši...
-
Šiemet vilkikų sukeltiems eismo įvykiams atlyginti BTA jau skyrė 23 mln. litų
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų. O tai yra 5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vilkikų eismo įvyk...
-
Rytoj 10 Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių savanoriai dalins gerves ir tulpes4
VŠĮ „Savanorių centras“ rytoj Vilniuje rengs akciją „Labas rytas, Vilniau!“, kurios metu 40 savanorių dešimtyje Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių išdalins 3000 gervių ir tulpių. Pasak centro vadov...
-
Rekonstruos dar vieną transeuropinio tinklo kelio E77 ruožą
"Avesko kelių" įmonių grupei priklausanti kelių tiesimo ir tiltų statybos įmonė "Šiaulių plentas" už 32,867 mln. litų rekonstruos transeuropinį kelią Ryga-Kaliningradas. Automobilių kelių direkcija pranešė, jog...
-
Naktį eismo sąlygas sunkins rūkas
Trečiadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, perspėja Automobilių kelių direkcija. Be to, vietomis gali palyti, temperatūra kai kur nukris iki 0 laipsnių. 16 val. duomenimis, antradienį Telšių apskrityje bei Akmenės rajone magistralini...
-
Ar Kauno autobusuose ir troleibusuose – saugu?8
Statistika teigia, kad nusikalstamų veikų viešajame transporte mažėja. Vis dėlto visuomenę vis dar sukrečia ciniški chuliganizmo, vagysčių atvejai, o kartais net kraujo dėmės troleibuso salone. ...
-
Kelių direkcijos vadovas: pavasarį penktadalis kelių gali būti nepravažiuojami
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas perspėjo, kad trūkstant finansavimo keliams, kitą pavasarį penktadalis šalies kelių gali tapti nepravažiuojami. Skirmanto Skrinsko teigimu, po 2009 metų ekonominės krizės metinis kelių finansavi...
-
Vakarinio aplinkkelio II etapas užbaigtas, projekto vertė – 211 mln. Lt
Vilniuje Vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbus, pradėtus prieš kiek daugiau nei dvejus metus, rangovams pavyko pabaigti šešiais mėnesiais anksčiau. Automobiliams nuo šiandien jau atverta šešių eismo ...