Akcizai žlugdo ir pardavėjus, ir pirkėjus

Prieš porą metų Lietuvos vairuotojams siaubą sukėlė žinia, kad už litrą populiariausio 95 markės benzino reikia mokėti vieną eurą (3,45 lito).

Dabar lietuvaičiai gali tik pasvajoti apie tokias kainas, nes pastaruoju metu už litrą benzino tenka pakloti nuo 4,10 iki 4,20 lito. Tiesa, Lietuvos pasienio su Kaliningrado sritimi miestuose litras benzino kainuoja 3,4 lito.

Tauragiškiams verslumo netrūksta

Politikai, ekonomistai Lietuvos gyventojus ragina būti versliais. Netoli sienos su Rusija gyvenančių tauragiškių raginti per daug nereikia, keičiantis ekonominėms sąlygoms jie bemat prisitaiko ir sugeba uždirbti netgi iš mokesčių didinimo. Ryškiausias tauragietiško „verslumo“ pavyzdys – sugebėjimas uždirbti iš besaikio cigarečių akcizo didinimo.

2009 metų pradžioje ženkliai pakėlus akcizą degalams, sparčiai pradėjo augti eilės Panemunės ir kituose pasienio su Rusija postuose. Sutapo, kad tuo pačiu metu, kai Lietuvoje ženkliai buvo pakeltas akcizas kurui, be darbo liko nemažai tolimųjų reisų vairuotojų. Tuomet verslūs Tauragės darbdaviai tolimųjų reisų vairuotojams leido pasirinkti: sėdėti namuose be darbo ir pinigų arba sėsti į vilkikus ir vykti į Sovetską parsivežti kuro. Sovetske dyzelinis kuras kainuoja maždaug dviem litais pigiau nei Tauragėje, todėl uždėjus netgi simbolinį 30 centų litrui antkainį nuo reiso galima uždirbti apie 300 litų. Kam vilkiku dundėti į Prancūziją ar Italiją, jei galima neblogai uždirbti kursuojant į už 32 kilometrų esantį Sovetską?

Tektų ilgai laukti, kol tona dyzelinio kuro per žarną savo eiga ištekės iš vilkiko bako į statines, todėl verslūs vilkikų vairuotojai automobilių laužynuose išpirko naudotų automobilių kuro siurblius ir iš jų pasigamino siurblius kurui pumpuoti.

Viskas legalu

Skirtingai nuo cigarečių verslo, kur pasieniečiai Nemuno pakrantėmis vaikosi „subarikus“, automobilių kuro gabenimo verslas legalus. Didžioji dalis Rusijos–Lietuvos sieną kertančių vairuotojų veža leistiną kiekį degalų – pilną automobilio baką, plius dešimt litrų kanistre. Rusiškų degalų (pagamintų AB „Mažeikių nafta“ ir geležinkeliu nuvežtų į Kaliningrado sritį) paklausa tokia didelė, kad prekeiviai nebespėja jų vežti. Tenka užsiimti eilę ir laukti keletą dienų, kad galėtumei jų įsigyti.

Lengvuoju automobiliu parvežus degalų iš Sovetsko galima uždirbti apie 100 litų. Tačiau šių prekeivių darbas sunkus, nes reisas į šį miestą ir atgal šiuo metu trunka 28–30 valandų. Parvežus kurą prekeivių vargai nesibaigia, nes policininkai juos gaudo, baudžia piniginėmis baudomis.

Dar prieš pusę metų į Sovetską ir atgal galima buvo suvažinėti per 6–8 valandas, tačiau šimtai darbo netekusių pasienio gyventojų nusipirko Rusijos vizas ir metėsi į šį verslą. Pasienyje nutįso milžiniškos eilės, o vienas reisas trunka ilgiau nei parą.

Legalus verslas nerentabilus

UAB „Ravita“ degalinėje per trejus metus kuro pardavimas sumažėjo maždaug 50 procentų. Prisidėjo ženkliai pakelti akcizai, įmonių bankrotai, koją kiša ir padidėjęs prekeivių iš Kaliningrado srities parvežamų degalų kiekis. Balandžio 9 dieną „Ravitos“ degalinėje litras 95 markės benzino kainavo 4,1 lito (Sovetske jis kainuoja apie 2 litus), dyzelinio kuro litras – 3,5 lito (Sovetske – apie 1,6 lito).

Pasak „Ravitos“ degalinės vadovo Gražvydo Kondroto, degalinėje akivaizdžiai mažėja benzino pardavimas, jo parduodama apie 5 kartus mažiau nei dyzelinio kuro.

Verslininkai retai kada ryžtasi kalbėti apie verslo subtilybes, konkrečius skaičius, tačiau G.Kondrotas neslėpė, kad balandžio 9 dieną antkainis 95 markės benzinui siekė vos 6 procentus. Prekybos centruose maisto produktams taikomi 15–50 procentų antkainiai. Paklausėme, kaip išgyventi ir rentabiliai dirbti prekę parduodant su 6 procentų pelno marža?

„Visiems 95 markės benziną perkantiems klientams taikome 12 centų nuolaidą, todėl realiai nuo parduoto litro benzino uždirbame tik 11 centų, antkainis – 3 procentai. Iš to 3 procentų antkainio turime mokėti darbuotojams atlyginimus, mokėti už elektrą bei įvairius kitus mokesčius. Iš tų 3 procentų dar duodame įmonėms kuro skolon, ne visi laiku atsiskaito, todėl pastarieji metai mums nuostolingi. Kapstomės, murkdomės, stengiamės išgyventi. Neaišku, ką dar valdžia sugalvos, degalinių verslo ateitis priklausys nuo valdžios sprendimų“, – kalbėjo G.Kondrotas.

Dalis vilkikų nebesugrįžta į Lietuvą

Pakalbinta „Tauragės kurjerio“ optimizmu nešvytėjo ir UAB „Ginara“ direktorė Aurelija Rimgailienė. Per trejus metus, pasak jos, kuro pardavimas „Ginaros“ degalinėje krito maždaug 30 procentų. Čia labiausiai sumažėjo dyzelinio kuro pardavimas.

A.Rimgailienės teigimu, dyzelinio kuro pardavimo mažėjimui įtakos turėjo dalies Tauragės vežėjų vilkikų perkėlimas darbui į Vakarų Europos šalis. Į Lietuvą vilkikai nebegrįžta, keičiasi tik vairuotojai. Nėra automobilvežių – nėra ir dyzelinio kuro paklausos. Situacija gali dar pablogėti, nes nuo šių metų liepos 1-osios Baltarusija planuoja ženkliai padidinti muitus importuojamiems naudotiems automobiliams. Tuomet kuro nebereikės nei naudotus automobilius gabenantiems vilkikams, nei jų pirkti į Tauragę atvykstantiems baltarusiams.

„Yra bankrutavusių mums už kurą skolingų įmonių, bet dabar situacija stabilizavosi – kas nebankrutavo, tie už kurą atsiskaito. Ekonomistai prognozuoja, kad automobilių kuras iki liepos mėnesio brangs, o kas bus toliau, neaišku. Absurdas, kad Lietuva turi naftos perdirbimo įmonę, bet benzinas pas mus gerokai brangesnis nei Latvijoje ar Estijoje, kur tokių įmonių nėra“, – piktinosi UAB „Ginara“ direktorė A.Rimgailienė.

Aplenkėme Ispaniją ir pavijome Liuksemburgą

Balandžio 9 dieną 95 markės benzinas Latvijoje kainavo 3,76 lito, Estijoje – 3,9 lito, Lietuvoje – 4,10–4,18 lito. Pas mus kainos didesnės, nes Lietuvoje litrui benzino taikomas 1,5 lito akcizas, Latvijoje – 1,31 lito, Estijoje – 1,24 lito. Pridėjus dar ir 21 procento Pridėtinės vertės mokestį pirkdami litrą 95 markės benzino iš 4,10 lito valdžiai atiduodame apie 2,34 lito. Valstybės dalis dar padidės, jei priskaičiuosime Fizinių asmenų, Pelno, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitus mokesčius. Pirkdami iš Sovetsko parvežtą benziną visų šių mokesčių išvengiame, bet mokesčius sumokame ne Lietuvos, o Rusijos biudžetui, kuris nėra toks godus pinigams.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ duomenimis, net Graikijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje akcizas automobilių kurui mažesnis nei Lietuvoje.

Akcizo degalams dydžiu Lietuva lygiuojasi į turtingas bei respektabilias Airiją, Austriją, Liuksemburgą. Kaip čia neprisiminsi, kad minimalus atlyginimas Lietuvoje siekia 800 litų, o Liuksemburge – 1500 eurų (apie 5175 litus). Dar daug vandens nutekės, kol Lietuvos minimalus atlyginimas pavys Liuksemburgo minimalų atlyginimą, galime pasiguosti bent tuo, kad liuksemburgiečius pavijome automobilių kuro akcizų srityje.