Teismas KLASCO žemę grąžino valstybei

Teismas panaikino prieš dvylika metų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos palaimintą trijų sklypų uostamiesčio centre sandorį. „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) įpareigota grąžinti Vitės kvartale įsigytus sklypus valstybei.

Panaikino sandorį

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė uosto kompanijos skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris panaikino sandorį.

2000 metais KLASCO už tris sklypus sumokėjo apie 2,4 mln. litų ir įsipareigojo per penkerius metus miesto reikmėms skirti apie 9 mln. litų.

Kompanijos lėšomis buvo įrengta Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gatvių sankryža. Šiai rekonstrukcijai kompanija skyrė 2,4 mln. litų. Dar 600 tūkst. litų buvo investuota į Gegužės ir Naujojo uosto gatvių sankryžos rekonstrukciją.

Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, teismui įrodė, kad šis sandoris buvo atliktas pažeidžiant Žemės reformos įstatymą.

Jame pažymėta, kad paveldosauginės teritorijos negali būti perleistos juridiniams asmenims.

„Dabartinė šių sklypų rinkos vertė siekia 6,4 mln. litų. Tai yra senamiesčio teritorija. Nuo 1996 metų sklypai įrašyti į Kultūros paveldo registrą“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė.

Sieks nuostolių atlyginimo

Krovos kompanijai tuo metu žemės sklypus leido įsigyti tuometinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovas Laisvūnas Kavaliauskas, kuris šiuo metu dirba Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje.

„Atsakingų pareigūnų kaltės nepavyko įrodyti dėl suėjusio senaties termino“, – sakė prokurorė.

Teismas nesiaiškino, kas turės kompensuoti KLASCO investicijų į miesto infrastruktūrą klausimą.

„Kompanija savo interesus gali ginti teisme“, – sakė L.Paulikienė.

„Per tuos metus KLASCO skyrė savivaldybės reikmėms, miesto infrastruktūrai pagerinti visus 9 mln. litų. Jeigu KLASCO grąžintų žemės sklypus, kuriuose yra įmonei priklausančių pastatų, miesto savivaldybei, tai savivaldybė patirtų didelių išlaidų dėl pinigų grąžinimo, delspinigių bei palūkanų, be to, Nacionalinė žemės tarnyba, apskrities administracijos teisių perėmėja, turėtų kompensuoti ir investicijas, nutrauktų kontraktų pasekmes. Tikimės šį juridinį rebusą išspręsti visoms šalims priimtinu būdu“, – teigė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Prokuratūra teigė, kad kompanija turi teisę nuomotis valstybei grąžintus žemės sklypus, nes per dešimtmetį juose atsirado krovos kompanijos pastatai.

Dėl privataus sklypo – grėsmė ES investicijoms

Praėjusią savaitę prokurorai pasiekė pergalę dar vienoje civilinėje byloje. Panaikintas dar vienas žemės sklypo įsigijimo faktas.

„Šis žemės sklypas, Vyriausybės nutarimu, buvo priskirtas uosto rezervinei teritorijai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija raštu net kelis kartus Nacionalinei žemės tarnybai pranešė, kad šis sklypas reikalingas geležinkelio plėtrai ir jis negali būti perleistas privatiems asmenims“, – aiškino prokurorė L.Paulikienė.

Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius leido privatiems asmenims įsigyti šį sklypą.

„Sklypas tapo privatus. O geležinkelis nors ir pastatytas, tačiau negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Todėl atsirado grėsmė netekti 7 mln. litų Europos sąjungos lėšų, kurios buvo investuotos į šį projektą“, – sakė prokurorė.

Žemėtvarkininkės afera žlugo

Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Sigutė Stropienė tikino, kad dar vienoje civilinėje byloje prokurorams pavyko įrodyti, kad Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja neteisėtai atkūrė nuosavybę asmeniui, kuris net neturėjo tam teisės.

„Buvo suklastota žemėtvarkininkų išvada, kuri neva suteikė teisę reikalauti atkurti nuosavybę. Paaiškėjo, kad žmogui buvo neatlygintinai suteikti du miško paskirties žemės sklypai Klaipėdos rajone. 12 hektarų miško masyvas tuo metu kainavo 104 tūkst. litų“, – tikino S.Stropienė.

Atgautą nuosavybę žemėtvarkininkė iš karto pardavė. Teismo procese prokurorams pavyko įrodyti žemėtvarkininkės kaltę, tačiau jai baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties.

Sodų žemę išdalijo sūnums

Klaipėdos rajono teismas paskelbė nutartį dėl vieno sodų bendrijos pirmininko sukčiavimo atvejo.

Sodų bendrijos „Skinija“ pirmininkas, savo nuožiūra, bendrijai priklausantį 1,79 ha žemės sklypą nusprendė grąžinti į žemės rezervo fondą. Vos tik žemė pripažinta laisvu valstybiniu žemės sklypu, iš karto buvo suprojektuotas šio sklypo detalusis planas. Čia buvo atkurta nuosavybė sodų bendrijos pirmininko pažįstamai. Moteris savo nuosavybės reikalus pavedė tvarkyti tam pačiam sodų bendrijos pirmininkui.

„Jis suskaidė žemę į dešimt sklypų ir išdovanojo savo sūnums. Teismas šią žemę grąžino į sodų bendrijos teritoriją“, – aiškino S.Stropienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Soja

Soja portretas
Dabar laikas gąžinti valstybei žemę Skautų gatvėje.

Herbert

Herbert portretas
Beje,tie senbuviai karkliskiai mielai paimtu mainais i ju negrazintus zemes sklypus Memelio senamiestyje gabaliuka.Miesto valdzia,neapsikiaulinkit pries visa Europa! Ir nebukit tokie gobsuoliai ant svetimo.

to Soja

to Soja portretas
tai ir vėl Klasko turės gražinti?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių