Vilniuje ir Kaune liks tik po vieną didelį universitetą?

Po kelerių metų Vilniuje ir Kaune gali likti tik po vieną stambų valstybinį universitetą. Be to, sostinėje dar turėtų likti kelios mažesnės valstybinės universiteto lygio aukštosios mokyklos.

Išvadas pateikė ekspertai

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) posėdyje trečiadienį pristatytos prieš pusmetį premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos ekspertų darbo grupės dėl universitetų tinklo optimizavimo išvados.

Ekspertai siūlo, kad valstybinių aukštųjų mokyklų reforma sostinėje būtų įvykdyta iki 2015 metų, Kaune – iki 2017-ųjų.

Išvadas pristačiusios švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės tvirtinimu, darbo grupė kėlė sau tikslą, kad kiekviename mieste būtų po vieną stambų, europinio ar pasaulinio lygio aukštosios mokyklos statusą atitinkantį universitetą. Tokias funkcijas galėtų atlikti Vilniaus ir Kauno universitetai.

Kita vertus, sostinėje ir po ekspertų siūlomų sujungimų liks viena ar kelios mažesnės universitetinio lygio valstybinės aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, darbo grupės teikiama reforma visiškai neliečia Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, nes ji atlieka specifinę funkciją. Be to, Vilniuje gali likti dar bent pora specializuotų valstybinių universitetų ar akademijų.

Siūlo pagalvoti apie MRU privatizavimą

Ekspertai siūlo jau iki 2012 metų pabaigos Vilniaus Pedagoginį universitetą, kuris kitąmet keičia pavadinimą į Lietuvos edukologijos universitetą, prijungti prie Vilniaus universiteto (VU), o iki 2015 metų – Vilniaus Gedimino technikos universitetą prijungti prie VU.

Darbo grupė diskutavo dėl Mykolo Romerio universiteto (MRU). Tačiau jo nesiūloma jungti prie jokio kito valstybinio universiteto. Turint galvoje sąlyginę MRU nepriklausomybę nuo biudžetinio finansavimo, šiai valstybinei aukštajai mokyklai iš esmės siūloma privatizuotis, tai yra ieškoti „dar didesnių universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvų bei kitų būdų, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos“.

Vilniaus Dailės akademijos bei Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos atveju ekspertai siūlo kelias galimas išeitis – nejungti, paliekant dabartinę struktūrą, iki 2012 metų pabaigos sujungti į bendrą Menų akademiją arba jas paversti autonomišku menų padaliniu prie VU. Pranešta, kad grupė nepriėjo bendros nuomonės dėl šių alternatyvų, todėl pasiūlyta klausimą dėl Dailės bei Muzikos ie teatro akademijų kol kas atidėti vėlesnėms diskusijoms.

Laikinojoje sostinėje – Kauno universitetas

Kaune norima iki 2012 metų pabaigos Lietuvos Kūno kultūros akademiją sujungti su Lietuvos Sveikatos mokslų universitetu, taip pat VU Kauno humanitarinį fakultetą bei Vilniaus Dailės akademijos filialą Kaune prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Aleksandro Stulginskio (buvusį Lietuvos Žemės ūkio) universitetą prijungti prie Kauno technologijos universiteto.

Sveikatos mokslų universitetą iki 2014 metų pabaigos siūloma jungti prie VDU.

Galiausiai iki 2017 metų pabaigos ketinama sujungti Kauno Technologijos universitetą ir VDU, taip suformuojant Kauno universitetą, galbūt jam paliekant Vytauto Didžiojo vardą.

Reikės politikų palaiminimo

Klaipėdos ir Šiaulių universitetų likimo ekspertų darbo grupė nesvarstė. Šis klausimas atidedamas vėlesniam laikui.

Pabrėžiama, kad tai, ar siūloma valstybinių universitetų pertvarka pavyks, priklausys ir nuo politinės valios, nes jai turės pritarti Seimas.

ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys informavo, kad dėl pateiktųjų pasiūlymų Seime dar bus rengiami klausymai ir diskusijos. „Kol kas pateikti tik siūlymai, tik ekspertų požiūris. Įvykdytas tik universitetų tinklo optimizavimo pristatymas. Vėliau komitetas skirs atskirą laiką, atskirą diskusiją tais klausimais. Tikimės iki jos sulaukti ir universitetų nuomonės apie pateiktus pasiūlymus“, - sakė jis.

„Tikiuosi, per mėnesį padiskutuosim. Galutinių sprendimų greitai tikrai nebus. Neaišku, kokie apskritai bus galutiniai sprendimai“, - pridūrė komiteto vadovas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad pateiktieji pasiūlymai yra ne politiniai, o „ekspertų, nešališkų žmonių, kurie dirbdami sąmoningai atsiribojo nuo akademinių bendruomenių“. „Tikiuosi, kad pateiktieji pasiūlymai taps pagrindu ne emocijomis, bet solidžioms tolimesnėms diskusijoms“, - komiteto posėdyje sakė ministras.

Aptars kitą savaitę

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) naujasis pirmininkas, Sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas sakė, kad konferencijoje bus surengta išsami diskusija dėl ekspertų pateiktųjų pasiūlymų. „Ją rengiame jau kitą savaitę, penktadienį. Žadėjo dalyvauti ir ministras, ir Seimo komiteto pirmininkas, ir visi kiti suinteresuoti asmenys“, - informavo LURK vadvas.

Po šios diskusijos aukštosios mokyklos žadėjo pateikti savo apibendrintą požiūrį į siūlomus reformų planus.

Tačiau R.Žaliūnas pabrėžė, kad didžiausios diskusijos kils ne dėl pačios pertvarkos, bet dėl to, kaip ir per kiek laiko ji turėtų būti įgyvendinama. „Principinis įsivaizdavimas, ką daryti, yra žinomas visiems. Bet kaip ir kokiu laiku tai turėtų būti daroma, čia dar ir bus didžiausia diskusija“, - LURK pirmininkas neslėpė savo abejonių, ar pavyks iki 2015-2017 metų užbaigti siūlomą reformą.

Veikia 14 valstybinių universitetų

Šiuo metu visoje Lietuvoje iš viso yra 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Ministras G.Steponavičius ne kartą yra deklaravęs siekį, kad liktų vienaženklis jų skaičius.

Iš viso Lietuvoje veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai.

Dėl nemenkos emigracijos ir mažėjančio gimstamumo 2019 m. potencialių studentų skaičius sumažės apie 40 proc., palyginti su 2011-aisiais.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų. Pavyzdžiui, gerokai turtingesnėje Danijoje, kurioje gyvena beveik dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje, yra kur kas mažiau valstybinių universitetų – tik aštuoni. Vykstant aukštųjų mokyklų pertvarkai, ateityje danai turės tik tris didelius universitetinius centrus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valstybes

valstybes portretas
plecia aukstasias mokyklas,universitetus,o mes viska ka turime ir turejome gero sukurta toliau naikiname dideliu pagreiciu,--debilai jus nukvake,baikit savadauti,nes tikrai busit liaudies iskastruoti, ka sukure pilieciai per 60 metu,-lauk savo putlias lodariu rankas nuo musu kuriniu.

nepritariu

nepritariu portretas
Reikia gi sugalvoti, kaip pinigų prasimanyti. Pirma sujungimui reikės lėšų, paskui .....ups negerai pasirodo. Tada jau skaidymui pinigėlis plauks...... Taigi jau įprastinė shema: pirma griaunam, po to statom ir "atkatus" kombinuojam. O kenčia paprasti žmonės-šiuo atveju tai studentai ir eiliniai dėstytojai.

studentas-profesorius

studentas-profesorius portretas
o aš už. Kauno Universitetas skamba išdidžiai ir teisingai. Visais atžvilgiais pažangu ir sąžininga. Be to dar ir racionalu - ar matėt, kad kur Kauno didumo miestelyje būtų tiek aukštųjų mokyklų? Žinoma, skaudus procesas, bet neišvengiamas. Reikia blaiviai žiūrėti į ateitį ir jos nekomplikuoti.
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių