Vilniaus universitetas - aukštųjų mokyklų lyderis

Antrą kartą sudarytame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge ir toliau lyderiauja Vilniaus universitetas.

Ši aukštoji mokykla pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo iš 100 galimų. Antroje vietoje tarp keturiolikos vertintų mokyklų atsidūrė Kauno technologijos universitetas (52,58), trečioje - Vilniaus Gedimino technikos universitetas (49,29). Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas (42,62) ir Mykolo Romerio universitetas (41,17).

Mažiausią įvertinimą gavo reitingo pabaigoje atsidūrusi Vilniaus dailės akademija (25,56). Kiek daugiau balų surinko Lietuvos kūno kultūros akademija (28,72), Lietuvos žemės ūkio universitetas (29,05).

Reitingą sudariusių savaitraščio „Veidas" ir Demokratinės politikos instituto (DPI) ekspertai universitetus vertino pagal daugiau nei 50 parametrų, apklausta 14 tūkst. studentų, 220 didžiausių įvairiuose sektoriuose dirbančių įmonių atstovų.

Vertinant universitetus, buvo atsižvelgta į aukštųjų mokyklų mokslinę veiklą, veiklos įvertinimą, siūlomą studijų pasirinkimą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų sąlygas, finansavimo struktūrą, klausta studentų bei darbdavių nuomonės.

Į reitingą dėl savo veiklos specifiškumo bei ribotų duomenų nebuvo įtraukta Lietuvos karo akademija.

Kaip pirmadienį pristatydamas reitingo rezultatus kalbėjo DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas, įdomių įžvalgų pateikia grupinis Vilniaus bei Kauno aukštųjų mokyklų infrastruktūrinių, administracinių ir akademinių pajėgumų palyginimas.

„Vilniaus universitetų grupė sukuria daugiau mokslinės produkcijos, aukštesni jų veiklos įvertinimai, siūlomas didesnis studijų pasirinkimas. Personalo kvalifikacija nedaug skiriasi Vilniaus universitetų grupės naudai. Studijų sąlygos panašios, tačiau Kauno studentai geriau nei Vilniaus vertina savo aukštąsias mokyklas. Tuo metu darbdaviai palankiau vertina Vilniaus universitetus, jie taip pat daugiau pritraukia lėšų", - kalbėjo L. Kazlavickas.

DPI prezidentas Mantas Adomėnas pažymėjo, jog šis reitingas atspindi aukštųjų universitetų padėtį šalies kontekste.

„Pasauliniame kontekste tai yra daugiau ar mažiau blogų universitetų reitingas. Jei lyginsime su regionais, toks universitetų reitingas yra patenkinamas.", - sakė M. Adomėnas.

Anot jo, panašius reitingus sudarinėja beveik visos Europos Sąjungos šalys, tačiau kiekvienas jų sudaromas pagal skirtingus kriterijus.

„Mokslo apskaitos sistema savita, ji skiriasi kiekvienoje šalyje ir nėra standartizuota. Todėl negalima palyginti, pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos mokslinės produkcijos. Buvo šiemet mėginta palyginti Lietuvos ir artimiausių regionų šalių universitetus, bet dėl skirtingų vertinimo kriterijų to nepavyko padaryti", - teigė DPI prezidentas.

Pasak M.Adomėno, aukštųjų mokyklų reitingas pravers studijas besirenkantiems abiturientams, jų tėvams, leis patiems universitetams įvertinti savo padėtį. Be to, reitingas svarbus ir prasidedančios aukštojo mokslo reformos kontekste.

„Šis reitingas galbūt leis atsakyti į klausimus, ar mums reikia tiek universitetų, ar visi universitetai yra universitetai, o ne aukštosiomis mokyklomis pasivadinusios kolegijos. Ar sujungus universitetus nebūtų sutaupyta pinigų ir pasiekta geresnė mokymo kokybė?", - retoriškai klausė DPI vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių