Tyrimas: kodėl jauni mokslininkai palieka Lietuvą?

Užsienio lietuvių rėmimo centro užsakymu, Socialinių inovacijų institutas atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kodėl jauni perspektyvūs mokslininkai palieka Lietuvą ir kas paskatintų juos grįžti.

Pasak projekto vadovo dr. Tomo Žalandausko, tyrimo duomenys atskleidė, kad pagrindiniai išvykimo iš Lietuvos motyvai yra mokslinio tobulėjimo siekis ir nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija šalyje.

„Išvykę jauni mokslininkai akcentuoja norą kelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, vykdyti inovacinius tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje. Dar viena iš pagrindinių išvykimą lemiančių priežasčių - nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje: blogomis darbo sąlygomis, neefektyvia mokslo politika, hierarchiniais santykiais akademinėje bendruomenėje. Trečia pagal svarbą priežasčių grupė - ekonominiai motyvai: menkas darbo užmokestis, prastos gyvenimo sąlygos", - apie išvykusių mokslininkų motyvus dirbti svetur pasakoja T.Žalandauskas.

Anot tyrimo, dauguma Lietuvos mokslininkų, išvykusių į užsienį studijuoti ir kelti kvalifikaciją, nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su ta šalimi, kurioje dabar gyvena, ir palaiko nuolatinius ryšius su Lietuvos mokslininkais, o per juos - su Lietuvos institucijomis. Daugelis ketina sugrįžti, tačiau nurodo tam tikras reintegracijai reikalingas sąlygas: teigiamus pokyčius mokslo politikoje (didesnis mokslo finansavimas, konkuruojantis atlyginimas ir pan.) bei sudarytas galimybes tobulėti ir siekti karjeros, turint aiškią darbo perspektyvą bei kūrybingą kolegų grupę, palankią darbo aplinką.

Sugrįžimui kliudantys veiksniai skirstomi į kelias stambesnes grupes: nepasitenkinimas mokslo aplinka, mokslo administravimo problemos, gyvenimo kokybės klausimai, sociokultūriniai ir asmeninio pobūdžio veiksniai. Bene daugiausia respondentų kritikos susilaukė Lietuvos mokslo administravimo problemos: biurokratiniai suvaržymai ir viešųjų pirkimų procedūros, labai apsunkinančios projektų vykdymą, ir per didelis mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis atsidėti moksliniams tyrimams.

Lietuvos mokslo institucijų kiekybinės apklausos duomenimis, 41 proc. moksline tiriamąja veikla užsiimančių institucijų padalinių darbuotojų yra išvykę trumpalaikiam darbui, 23 proc. - ilgalaikiam darbui į užsienį. Tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam darbui gerokai dažniau išvykstama iš universitetų ir mokslo institutų nei iš kolegijų. Taip pat pastebima, kad su protų nutekėjimu daugiausiai susiduria fiziniai ir biomedicinos mokslai. Juose pastebimas ir didžiausias darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

Apklausos organizatoriai teigia, kad per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Lyginant su dabartiniu mokslininkų skaičiumi Lietuvoje, tai sudarytų beveik 5 proc. visų mokslininkų. Į šį skaičių įeina tik valstybinėse mokslo institucijose buvę įdarbinti mokslininkai, neįskaitant magistrų, išvykusių į užsienį studijuoti doktorantūroje ar į užsienį, bet ne į mokslo institucijas išvykusių dirbti mokslininkų, tad tikrasis mokslininkų emigracijos mastas turėtų būti dar didesnis.

„Net pusė mokslo ir studijų institucijų padalinių, iš kurių mokslininkai yra išvykę ilgalaikiam darbui į užsienį, nurodė, kad šie mokslininkai prieš išvykdami jų padalinyje buvo doktorantai, tad didžiausią protų nutekėjimo dalį sudaro jauni, perspektyvūs mokslininkai. Tai net dar labiau paaštrina žmogiškųjų išteklių mokslo sektoriuje senėjimo problemą. 2006 metais mokslininkai iki 34 metų sudarė tik 16,3 proc. visų aukštojo mokslo sektoriuje dirbančių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą turinčių darbuotojų", - pastebi T. Žalandauskas.

„Scanpix" nuotr.