Tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų privalomai mokys lietuvių kalba?

Seime keliamos iniciatyvos tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų privalomai mokyti lietuvių kalba.

Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Svarstydamas naujos redakcijos įstatymą Seimas pritarė nuostatai, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, 2 ar 3 dalykų ugdymas turėtų būti vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos pamokų.

Tačiau prieš įstatymo priėmimą Seime iškelta iniciatyvų tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų mokyti lietuviškai, taip pat - suvienodinti valstybinės kalbos egzamino reikalavimus.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narys Gintaras Songaila siūlo "latviškąjį modelį", kuomet tautinių mažumų mokyklose 60 proc. pamokų turėtų vykti valstybine kalba.

ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys patvirtino ketinantis registruoti siūlymą valstybinės kalbos tautinių mažumų mokyklose vadovautis "veidrodiniu" principu - švietimo politiką tautinių mažumų mokyklose reglamentuoti Lenkijos pavyzdžiu.

"Yra pasiūlymas tautinių mažumų mokyklose lietuviškai mokyti 60 proc. pamokų, tai yra radikaliausias modelis, aš ketinu registruoti siūlymą, kad būtų vadovaujamasi "veidrodiniu" principu, sekant Lenkijos pavyzdžiu, šalia valstybinės lietuvių kalbos tam tikrus dalykus, susijusius su istorija, geografija, mokyti lietuviškai", - BNS sakė V.Stundys.

Taip pat jis patvirtino, jog ketinama siūlyti suvienodinti valstybinės kalbos egzamino reikalavimus visiems - tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų - abiturientams.

"Šiuo metu, kaip žinia, valstybinės kalbos egzaminas tautinių mažumų mokykloms yra lengvesnis, nei laiko kiti abiturientai, yra svarstoma galimybė tuos reikalavimus suvienodinti", - sakė V.Stundys.

Naujos redakcijos Švietimo įstatymas strigdamas, bet skiriasi kelią Seime. Pavasario sesijos pabaigoje nuspręsta nebalsuoti, kaip buvo numatyta, dėl įstatymo priėmimo, tikintis rasti konsensusą prieštaras keliančiais klausimais.

Vienu jų kompromisinis variantas rastas - nuspręsta apibrėžti sąlygas, kuomet mokykla gali išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją, kuomet ugdymo procesą mokykla vykdo nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas numato nuo 2012 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

Kai kurių mokyklų bendruomenės sukilo prieš reformą, tvirtindamos, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas. Reaguodamas Seimas įstatyme siūlo kai kurioms jų taikyti išlygas ir leisti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Pagal pakoreguotą projektą, ilgąją gimnaziją, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, taip pat ir vienintelė joje esanti tautinės mažumos mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla, mokykla mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Dar siūloma ilgąją gimnaziją leisti ir mokyklos bendruomenės prašymu, tačiau šiuo klausimu arbitras būtų Švietimo ir mokslo ministerija.

Taip pat ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.

Seime keliamos iniciatyvos tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų privalomai mokyti lietuvių kalba.

Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Svarstydamas naujos redakcijos įstatymą Seimas pritarė nuostatai, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, 2 ar 3 dalykų ugdymas turėtų būti vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos pamokų.

Tačiau prieš įstatymo priėmimą Seime iškelta iniciatyvų tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų mokyti lietuviškai, taip pat - suvienodinti valstybinės kalbos egzamino reikalavimus.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narys Gintaras Songaila siūlo "latviškąjį modelį", kuomet tautinių mažumų mokyklose 60 proc. pamokų turėtų vykti valstybine kalba.

ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys patvirtino ketinantis registruoti siūlymą valstybinės kalbos tautinių mažumų mokyklose vadovautis "veidrodiniu" principu - švietimo politiką tautinių mažumų mokyklose reglamentuoti Lenkijos pavyzdžiu.

"Yra pasiūlymas tautinių mažumų mokyklose lietuviškai mokyti 60 proc. pamokų, tai yra radikaliausias modelis, aš ketinu registruoti siūlymą, kad būtų vadovaujamasi "veidrodiniu" principu, sekant Lenkijos pavyzdžiu, šalia valstybinės lietuvių kalbos tam tikrus dalykus, susijusius su istorija, geografija, mokyti lietuviškai", - BNS sakė V.Stundys.

Taip pat jis patvirtino, jog ketinama siūlyti suvienodinti valstybinės kalbos egzamino reikalavimus visiems - tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų - abiturientams.

"Šiuo metu, kaip žinia, valstybinės kalbos egzaminas tautinių mažumų mokykloms yra lengvesnis, nei laiko kiti abiturientai, yra svarstoma galimybė tuos reikalavimus suvienodinti", - sakė V.Stundys.

Naujos redakcijos Švietimo įstatymas strigdamas, bet skiriasi kelią Seime. Pavasario sesijos pabaigoje nuspręsta nebalsuoti, kaip buvo numatyta, dėl įstatymo priėmimo, tikintis rasti konsensusą prieštaras keliančiais klausimais.

Vienu jų kompromisinis variantas rastas - nuspręsta apibrėžti sąlygas, kuomet mokykla gali išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją, kuomet ugdymo procesą mokykla vykdo nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas numato nuo 2012 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

Kai kurių mokyklų bendruomenės sukilo prieš reformą, tvirtindamos, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas. Reaguodamas Seimas įstatyme siūlo kai kurioms jų taikyti išlygas ir leisti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Pagal pakoreguotą projektą, ilgąją gimnaziją, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, taip pat ir vienintelė joje esanti tautinės mažumos mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla, mokykla mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Dar siūloma ilgąją gimnaziją leisti ir mokyklos bendruomenės prašymu, tačiau šiuo klausimu arbitras būtų Švietimo ir mokslo ministerija.

Taip pat ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.