Skaitymo metai eina į pabaigą

Skaitymo metais paskelbti 2008-ieji pasiūlė per 270 renginių: susitikimų su rašytojais, apsikeitimo knygomis, kitų skaitymo skatinimo akcijų.

Skaitymo skatinimo programos darbo grupės narės, vertėjos ir knygų apžvalgininkės R.Drazdauskienės manymu, Skaitymo metai yra vienas iš būdų, galinčių prisidėti prie skaitančiųjų gretų gausėjimo, tačiau tas kelias yra tikrai ne vienintelis.

„Net negalėčiau teigti, kad tai yra efektyviausias kelias. Žmonės, pratę skaityti, yra individualistai, ir jei kas jiems yra skelbiama „iš viršaus", dažnai jiems kyla kritinė reakcija. Nors nebūtinai atmetimo. Organizuojant Skaitymo metų renginius buvo bandoma ne primesti kažką žmonėms, o kad jie patys skaitytų tai, ką nori", - sako pašnekovė.

Apčiuopiami rezultatai - po poros metų  

Skaitymo skatinimo programos renginių koordinatorė Rūta Elijošaitytė sako, kad 2011 metais yra numatytas tyrimas, kuris parodys apčiuopiamus 2006-2011 metų Skaitymo skatinimo programos rezultatus, tai yra, kaip keitėsi lietuvių skaitymo įpročiai.

Šios programos administratorė A.Augustaitienė tikina, kad Skaitymo metai neskatino siekti „konkrečių skaičių", esą svarbiausia buvo atkreipti visuomenės, o ypač vaikų ir paauglių dėmesį į skaitymą.

Vaikų darželiai, pradinės mokyklos, pasak jos, suskato kviesti literatūros žinovus į pokalbius su tėvais apie skaitymą ir knygas.

„Skaitymo metų akcentuojama mintis - kasdien kalbėkime su vaikais apie knygas ir jiems skaitykime - buvo išgirsta. Džiaugiamės vis dažnesniu tėvų kartu su savo mažaisiais apsilankymu bibliotekose, bet nuogąstaujame, kad vis dar perkamos neskoningai iliustruotos, netinkamo šrifto ir skurdžios kalbos tekstų knygos mažajam skaitytojui", - pastebi ryškiausius vaikų literatūros trūkumus A.Augustaitienė.

„Šiemet buvo papildomai remiami įvairūs su skaitymu susiję renginiai: buvo šiek tiek finansuojamos knygų recenzijos, skaitymo viešieji renginiai. Kitais metais visi šie renginiai bus finansuojami mažiau, be to, prisidės mokesčių lengvatos panaikinimas knygų leidybai. Panašu, kad kiti metai gali tapti Neskaitymo metais", - svarsto vertėja R.Drazdauskienė.

Vienas iš reikšmingesnių, A.Augustaitienės nuomone, įgyvendintų projektų - specialiai Skaitymo metams sukurtas interneto puslapis skaitymometai.lt.

„Jame vaikų literatūros specialistų pristatomos, rekomenduojamos knygos įvairaus amžiaus skaitytojams. Patys skaitytojai dalijasi mintimis, perskaitytų tekstų vertinimu. Paauglius norėjome patraukti tinklalapyje kas mėnesį spausdindami interviu su jiems žinomais asmenimis (pavyzdžiui, Marijonu Mikutavičiumi, Renata Mikailionyte), kurie kalba apie knygas jų gyvenime", - pasakoja Skaitymo skatinimo programos administratorė.

Lietuva atsilieka nuo kaimynų

Lygindamos Lietuvą su kaimyninėmis šalimis - Latvija, Estija, Šiaurės Europos valstybėmis - pašnekovės išskiria senesnes pastarųjų valstybių skaitymo tradicijas ir realią valstybės paramą skaitymo skatinimo procesui.  

„Kaimyninės šalys, kaip antai skandinavai, turi senas įvairias skaitymo programų tradicijas. Jos siekia dešimtmečius, yra finansiškai remiamos valstybės. Skaitymas laikomas prestižiniu laisvalaikio pomėgiu. Skaitymo skatinimo veikloje aktyviai dalyvauja knygų kūrėjai (autoriai, dailininkai, leidėjai), pasiūlyti knygas padeda savanoriai bibliotekose, ligoninėse, mokyklose. Lietuvoje tai atiduodama bibliotekininkų žinion. Retas atvejis, kad populiarus autorius būtų knygų ar skaitytojų klubo iniciatorius ar vedantysis, bent dažnas jo dalyvis. Lietuvoje yra atotrūkis tarp skaitytojo ir kūrėjo. Ne paslaptis, kad prašomi nemenki autorių honorarai už susitikimus su skaitytojais retina renginius", - sako A.Augustaitienė.

Minėtos programos renginių koordinatorė R.Elijošaitytė pastebi, kad kaimyninėse šalyse - Latvijoje ir Estijoje - skaitymo skatinimo procesu susirūpinta gerokai anksčiau nei Lietuvoje.

„Latvijoje skaitymo skatinimo procesai, taip pat ir Estijoje, prasidėjo gerokai anksčiau. Mes apie pradžią galime kalbėti nuo 2005 metų, tuo tarpu ten tais metais jau vyko realūs darbai", - pabrėžia ji.

Pagrindinis Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro vykdomas projektas yra „Vaikų žiuri": projekto metu vaikai patys išrenka jiems labiausiai patikusią pastaruoju metu išleistą knygą iš jiems pasiūlyto knygų sąrašo. Projekte dalyvauja 541 biblioteka ir 17 tūkst. vaikų.

„Tokie skaičiai mums kol kas yra svajonė. Manau, kad svarbiausia yra tai, kad pradžia Lietuvoje jau padaryta, nes tai, ko iki šiol labiausiai trūko, yra iniciatyva", - tvirtina R.Elijošaitytė.