R.Žaliūnas: rektoriai nepritaria dideliam universitetų jungimui

Penktadienį Šiauliuose posėdžiavę Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai sutarė, kad artimiausiu metu universitetai neturėtų būti sujungti taip, kad jų didžiuosiuose miestuose liktų tik du.

Tačiau rektoriai nebuvo tokie vieningi, kalbėdami apie galimybes sujungti keletą universitetų.

„Apibendrintai nuspręsta, kad iš tiesų bent jau artimiausiu laikotarpiu dviejų universitetų Lietuvoje nebus. Tai yra visų rektorių sutarimas. Mes esame už tai, kad Lietuvai ir Europai reikia stiprių universitetų, bet įvairių. Akcentavome konkurenciją ne vien tik pasauliniame kontekste, bet ir tarp universitetų Lietuvoje“, - BNS sakė Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas.

Tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad konferencija vieningai pasisako apskritai prieš bet kokį universitetų jungimąsi.

„Čia jau rektorių nuomonės išsiskyrė. Optimizuoti universitetų tinklą reikia, bet galimi įvairūs keliai“, - sakė jis.

„Mano nuomone, negalima jungtis bet kaip, turi būti jungimasis pagal pagrindines veiklos kryptis: Kauno atveju tai būtų sveikatos mokslai, technologijos mokslai, ir socialiniai humanitariniai mokslai su menais. Jeigu būtų politinė valia optimizuoti, bent trijų universitetų rektoriai procesui pritartume, bet tai nereiškia, kad universitetų bendruomenės palaikytų mūsų pritarimą“, - dėstė R.Žaliūnas.

Kilusius protestus dėl planų optimizuoti universitetų tinklą jis pavadino pirmine reakcija ir pabrėžė, kad pakeitimus reikia gerai apsvarstyti.

Penktadienį po išplėstinio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdžio Šiaulių universiteto išplatintame pranešime sakoma, kad „konferencijos dalyviai pasisakė už tai, kad prasidėjusi diskusija dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo turi būti tęsiama, nepaliekant nuošalėje Šiaulių ir Klaipėdos universitetų“.

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl universitetų optimizavimo siūlo Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą, palaipsniui visus sujungiant į vieną. Darbo grupės siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015 metų pabaigos, Kaune - iki 2017 metų pabaigos.

Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai, teigia ekspertai ir savo siūlymuose būsimus universitetus jie vadina „siektinu universitetu“.

Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

Mykolo Riomerio universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų mokyklų konsolidavimo procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti privataus investuotojo.

Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant prie LSMU, VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas prie Kauno tehnologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.

Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.

Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos - Vilniaus dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai, arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.

Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė iš viso nesvarstė.
Minėtos darbo grupės išvadose tvirtinama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų studentų skaičius smuks daugiau kaip 40 proc., tad po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų dėl studentų trūkumo.

Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos - panašios, studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU, VGTU.

Šiuo metu Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Dauguma jų įsikūrusios Vilniuje ir Kaune.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pritariu

pritariu portretas
rektorius Žaliūnas šiuo atveju yra teisus

vilija

vilija portretas
man patinka, pritariu ir laukiu įgyvendinimo, seniai laikas

asdf

asdf portretas
kur tau nores rektoriai, juk po sujungimo ju siltos vietos nuplauks... Cia taspats kas vista dedancia auksinius kiausinis papjauti...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių