- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo nariai konservatoriai Gintaras Songaila bei Mantas Adomėnas teikia pasiūlymą Švietimo įstatymo pataisų projektui, kuris leistų Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) tarti galutinį žodį, mokyklos bendruomenei pasipriešinus vietos valdžios sprendimui dėl mokyklos reorganizacijos.
"Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimai dėl bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės nuomonei, galutinį sprendimą dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo priima Švietimo ir mokslo ministerija", - tokia nuostatą įstatymą siūlo papildyti Seimo nariai.
Tokiu atveju ŠMM įgytų teisę kiekvienu atskiru atveju, esant nustatyta tvarka mokyklos bendruomenės priimtam nutarimui, kuriuo nesutinkama su steigėjo priimtu sprendimu dėl reorganizacijos, spręsti mokyklos likimą.
Tokia įstatymo nuostata galėtų pasinaudoti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklų bendruomenės, vietos valdžią kaltinančios lietuviškų mokyklų naikinimu per reorganizacijas, taip pat ir mokyklos, besipriešinančios švietimo reformai.
Seimas po svarstymo yra pritaręs ŠMM parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2012 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją. Tačiau Seimas iki 2015 metų nori pratęsti terminą, iki kurio mokyklos bus reorganizuotos.
Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą, tvirtinant, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme siūlo kai kurioms jų taikyti išlygas ir leisti vadinamąją ilgąją gimnaziją.
Pagal pakoreguotą projektą, ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, taip pat ir vienintelė joje esanti tautinės mažumos mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla, mokykla mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.
Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.
Taip pat ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.
Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją.
Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...