Parlamentarai siūlo mokyklų ginčuose dėl reorganizacijos sprendimo teisę turėtų ministerija

Seimo nariai konservatoriai Gintaras Songaila bei Mantas Adomėnas teikia pasiūlymą Švietimo įstatymo pataisų projektui, kuris leistų Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) tarti galutinį žodį, mokyklos bendruomenei pasipriešinus vietos valdžios sprendimui dėl mokyklos reorganizacijos.

"Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimai dėl bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės nuomonei, galutinį sprendimą dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo priima Švietimo ir mokslo ministerija", - tokia nuostatą įstatymą siūlo papildyti Seimo nariai.

Tokiu atveju ŠMM įgytų teisę kiekvienu atskiru atveju, esant nustatyta tvarka mokyklos bendruomenės priimtam nutarimui, kuriuo nesutinkama su steigėjo priimtu sprendimu dėl reorganizacijos, spręsti mokyklos likimą.

Tokia įstatymo nuostata galėtų pasinaudoti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklų bendruomenės, vietos valdžią kaltinančios lietuviškų mokyklų naikinimu per reorganizacijas, taip pat ir mokyklos, besipriešinančios švietimo reformai.

Seimas po svarstymo yra pritaręs ŠMM parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2012 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją. Tačiau Seimas iki 2015 metų nori pratęsti terminą, iki kurio mokyklos bus reorganizuotos.

Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą, tvirtinant, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme siūlo kai kurioms jų taikyti išlygas ir leisti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Pagal pakoreguotą projektą, ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, taip pat ir vienintelė joje esanti tautinės mažumos mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla, mokykla mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Taip pat ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.


Šiame straipsnyje: mokyklareorganizacijaŠMM

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių