Lietuvos mokslininkams trūksta ne ambicijų, o laiko

Jauniesiems mokslininkams siekti pasaulinio lygio mokslo aukštumų labiausiai trukdo laiko trūkumas. Tai parodė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atlikta mokslininkų apklausa.

Didelis pedagoginis krūvis ir plėšymasis per kelis darbus, bandant užsidirbti pragyvenimui, kūrybiškos akademinės terpės ir geros laboratorinės įrangos stoka žlugdo jaunųjų mokslininkų ambicijas prasimušti į pasaulinio lygio mokslo elitą.

Sąjungos atlikta Lietuvos doktorantų ir jaunųjų mokslininkų apklausa atskleidė, jog Lietuvos mokslininkams netrūksta ambicijų - net pusė apklaustųjų teigia siekiantys tapti pasaulinio lygio mokslininkais. Nemaža dalis jų jau yra publikavę savo darbus garsiausiuose tarptautiniuose žurnaluose arba tai planuoja artimiausiu metu.

Visgi jauniesiems mokslininkams siekti pasaulinio mokslo aukštumų Lietuvoje nelengva. 77 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems nepakanka iš akademinės veiklos gaunamo atlyginimo, kad galėtų pragyventi neieškodami kito darbo. Dirbant kelis darbus, rimtiems mokslinimas tyrimams tiesiog nelieka laiko. Mokslinės įrangos, kuri reikalinga aukšto lygio tyrimams atlikti, nepakanka 51 proc. apklaustųjų.

Didžiulę įtaką mokslinių ambicijų ir pasiekimų lygiui turi ne tik gaunamo atlyginimo dydis ar laboratorinė įranga, bet ir akademinė aplinka, kolegų požiūris į mokslinių tyrimų kokybę. Tie mokslininkai, kurių kolegoms labai svarbi jų atliekamų tyrimų kokybė, yra gerokai labiau motyvuoti siekti mokslo aukštumų nei kiti. Apklausa rodo, kad labiausiai skatinančia akademine aplinka gali pasigirti fiziniai ir biomedicinos mokslai.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga internetinėje apklausoje dalyvavo 330 mokslininkų - 48 proc. biomedicinos, fizinių, ir technologinių bei 52 proc. socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių