Lietuviška mokykla – sostinės politikų įkaitė

Antakalnis turi menininkų kalnelį kapinėse, Lietuvių kalbos institutą, bet apie lietuvišką gimnaziją gali tik pasvajoti. Planus steigti gimnaziją metų metus griauna tautinių mažumų interesai.

Įtampa pasiekė viršūnę

Gimnazijos statuso Antakalnio vidurinės mokyklos bendruomenė kantriai laukia jau nuo 2005 m. Mokinių tarybos pirmininkas, šiemet – jau abiturientas Arvydas Benas Grigas vylėsi, kad bent paskutiniais mokslo metais galų gale taps gimnazistu, o tai atsispindės ir jaunuolio atestate. Šie lūkesčiai pagrįsti, nes gegužę mokykla buvo akredituota, o nuo rugsėjo 1-osios turėjo džiaugtis gimnazijos vardu. Tačiau tai neįvyko, nes švietimo įstaiga, kurią dabar lanko 1220 vaikų, neturi kur dėti 5–8 klasių moksleivių.

Laisvų patalpų, kurios galėtų virsti dar viena mokykla ir priimti maždaug 800 vaikų, Antakalnyje šiuo metu nėra. Jei miesto taryba pritars trečiadienį pasiūlytam Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo planui, jų ir neatsiras. Vadinasi, Antakalnyje dar ilgus metus nebus galimybės įsteigti pirmą lietuvišką gimnaziją.

„Vienintelis dalykas, užkertantis kelią mums tapti gimnazija, – vienos politinės jėgos ambicijos. Situacija darosi absoliučiai grėsminga“, – neslėpė Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė Vita Kirkilienė.

Mokinių skaičius – per mažas

Vadovaujantis racionaliu protu, sustyguoti mokyklų tinklą Antakalnio rajone būtų gana paprasta. Antakalnio vidurinės mokyklos pašonėje, adresu Antakalnio g. 33, veikiančią lenkų ir rusų Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą reikėtų sujungti su Minties g. 3 įsikūrusia lenkų Antano Vivulskio pagrindine mokykla, o atlaisvintą pirmosios pastatą atiduoti Antakalnio vidurinei mokyklai. Toks įstaigų sujungimas išspręstų daug problemų: jose panaikintų jungtines klases, sumažintų tuščių mokymosi vietų skaičių. Tai sudarytų sąlygas efektyviau valdyti ir administruoti mokyklą, pasiekti geresnę ugdymo kokybę. Manoma, kad sujungus mokyklas į vieną labiau skleistųsi mokinių kūrybiškumas ir saviraiška.

2010–2011 mokslo metais Antano Vivulskio pagrindinėje mokykloje mokėsi 218 mokinių, buvo suformuota 11 klasių komplektų. Nors įstaigoje tilptų net dvigubai daugiau vaikų – 452.

Tuo pačiu laikotarpiu Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą lankė 252 vaikai, nors švietimo įstaiga galėtų lavinti apie 800 mokinių.

Nepaisant šių disproporcijų, nė vienų tautinių mažumų mokyklų patalpų užleisti lietuviškai mokyklai nenorima.

„Vyksta labai nešvarūs žaidimai. Vasarą neoficialiai sulaukėme pasiūlymo įsikurti Minties gatvėje. Įsivaizduojate, 800 Antakalnyje gyvenantiems mokiniams tektų keliauti į Žirmūnus – to dar nebuvo!“ – nuostabos neslėpė V.Kirkilienė.

Didžiulis pastatas – tik filialas

Šiomis dienomis paaiškėjo, kad niekas jau neketina atsisveikinti ir su mokyklos pastatu Minties gatvėje. Tarybos pasiūlymo projekte sakoma, kad po Antano Vivulskio pagrindinės mokyklos reorganizacijos, juridiškai sujungus dvi mokyklas, Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla ir toliau dirbtų Antakalnio g. 33, o Minties g. 3 veiktų mokyklos filialas – Antano Vivulskio skyrius.

"Jei taryba priims tokį siūlymą, vadinasi, 400 rusiškų ir lenkiškų mokyklų mokinių ir jų pedagogų, kurie šiuo metu visiškai ignoruoja Švietimo įstatymą ir jį boikuotoja, nesutikdami vaikų mokyti lietuviškai, yra sudaromos neįsivaizduojamai geros sąlygos. Keli šimtai žmonių turės du didžiulius pastatus, o lietuviškiausias Vilniaus rajonas dar ilgus metus neturės nė vienos gimnazijos.

Gimnazijos vizija lieka visiškai neaiški ir, greičiausiai, neįmanoma. Tos mokyklos jau dabar išlaikomos kitų švietimo įstaigų sąskaita. Taip, Joachimo Lelevelio mokykla renovuota, todėl suprantu jos nenorą kraustytis į Žirmūnus. Bet darbai atlikti savivaldybės ir ES lėšomis, o ne asmeniniais Lenkų rinkimų akcijos pinigais", – atkreipė dėmesį V.Kirkilienė.

Be to, jos vadovaujamos mokyklos bendruomenė esą patiria ne tik moralinių, bet ir materialinių nuostolių: „Gimnazijos statusą turinčios mokyklos pedagogai pagal užmokesčio mokėjimo tvarką galėtų gauti priedus prie atlyginimų. Nors esame akredituoti ir vaikus ugdome pagal gimnazijos programą, mokytojai už tą patį darbą gauna mažesnį atlygį.“

Atėjo visiems laikams?

Idėja Antakalnio vidurinę mokyklą perkelti į greta esantį dabartinės Joachimo Lelevelio mokyklos pastatą gimė dar prieš kelerius metus. Tačiau ir anuomet ji nesulaukė miesto valdžios palaikymo: labiausiai tam priešinosi tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos atstovai. Jie teigė, kad Joachimo Lelevelio mokykla turi senas tradicijas ir jos šiukštu negalima naikinti.

„Kažkada bendraudama išgirdau net tokią frazę – mes atėjome čia visiems laikams“, – prisiminė Antakalnio vidurinės mokyklos vadovė.

Tai, kad mokyklų patalpų klausimas smarkiai politizuotas, neslepia ir savivaldybės tarnautojai.

„Vadovaujantis racionaliąja logika, sprendimai turėtų būti vienokie, tačiau dar reikia neatmesti ir politinės logikos, kurios nenoriu komentuoti“, – sakė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.

LLRA frakcijai tapus valdančiosios koalicijos dalimi, o jų atstovui, vicemerui Jaroslavui Kaminskiui, kuruojant švietimo klausimus, tautinių mokyklų reorganizacijos klausimas tapo ypač opus.

Bendros kalbos neranda

Kadangi Joachimo Lelevelio mokyklos mokinių skaičius smarkiai mažesnis už įstaigos projektinį pajėgumą, nuo 2006 m. mokyklos patalpose yra vienuolika Antakalnio vidurinės mokyklos 1–4 klasių komplektų – 256 vaikai.

Nors Joachimo Lelevelio ir Antakalnio vidurinių mokyklų mokiniai sportuoja viename sporto aikštyne, patalpomis besidalijanti mokyklų administracija bendrą kalbą randa sunkiai.

„Mūsų pradinukų skaičius didesnis nei Joachimo Lelevelio 1–12 klasių moksleivių! Tačiau per šitiek metų niekaip neišprašau nors kokios nors kamaraitės mūsų administracijos atstovui – pavaduotojui, atsakingam už ugdymo procesą, neturime ir savo telefono. Šiaip taip išskyrė 10 kv. m dydžio patalpas mokytų kambariui“, – pasakojo V.Kirkilienė.

„Pradinių klasių mokytojai klasėse būna ir per pamokas, ir per pertraukas. Mokytojų kambario jiems iš esmės nereikia. Kodėl jame nepasodinti pavaduotojos? Be to, trečiame aukšte išskyrėme kambarėlį, bet jis nesuremontuotas. Tegu susitvarko ir turi, bet ne, nori, kad viskas ant lėkštutės būtų pateikta“, – atitarė Joachimo Lelevelio mokyklos direktorė Edita Zubel.

Kraustytis į Žirmūnus ji nenorėtų – ne dėl savęs, o dėl vaikų: „Pas mus mokosi vaikai iš Nemenčinės, Dvarčionių, Saulėtekio. Jei mokykla būtų perkelta, kelionė jiems pailgėtų.“

Užsimena apie privilegijas

E.Zubel atkreipė dėmesį, kad Antakalnyje yra net kelios lietuvių mokyklos. „Kodėl jos negalėtų apsikeisti mokinių srautais? Pavyzdžiui, Antakalnio vidurinei, kad būtų gimnazija, nereikia 5–8 klasių, o Mikalojaus Daukšos, kuri bus progimnazija, atvirkščiai – 9–12 klasių. Viskas išsigrynintų“, – patarė E.Zubel.

G.A.Petronis atkreipė dėmesį, kad mainai būtų nelygiaverčiai: mokinių skaičius minėtose klasėse pasiskirstęs nevienodai – jaunesnių klasių moksleivių yra kur kas daugiau, todėl į vieną mokyklą jie tikrai netilptų.

Kodėl šiuo metu miesto tarybai keliamas tik juridinio tautinių mažumų mokyklų sujungimo klausimas, neįtraukiant ir fizinio sujungimo, G.A.Petronis neatsakė.

„Nežinau. Tegaliu pasakyti, kad reikia atskirti du mokyklų tinklus: lenkiškų ir lietuviškų... Tačiau manau, kad po tarybos posėdžio miesto politikai labai susidomėjo šiuo klausimu ir per šias dvi savaites visos frakcijos apsilankys Antakalnyje ir pasižiūrės, kas ten darosi“, – svarstė G.A.Petronis.

Kompromisams nenusiteikę

Antradienį pas merą Artūrą Zuoką lankęsi Antakalnio vidurinės mokyklos moksleivių atstovai tiki, kad miesto vadovas jų problemą išgirdo.

„Meras kalbėjo padrąsinamai. Tikiuosi, jis – geras žmogus ir supranta, kas čia dedasi“, – įspūdžiais dalijosi A.B.Grigas.

Tarybos posėdyje trečiadienį A.Zuokas sakė, kad Antano Vivulskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo klausimas tik pateiktas, todėl dar yra laiko argumentams išsakyti: „Svarstys komitetai ir kiekviena pusė galės išsakyti savo nuomonę.“

Tačiau atrodo, kad LLRA atstovai miesto taryboje kompromisams nenusiteikę. „Dirbama ties nauju planu ir tas naujas planas turės būti patvirtintas. Reikia numatyti ateities srautus, ir tą, ir aną, yra daug uždavinių. Visose mokyklose mokinių skaičius mažėja – nepradėkime ieškoti sensacijų“, – ragino vicemeras J.Kaminskis ir leido suprasti, kad tautinėms mažumoms reikia abiejų mokyklų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aldona

Aldona portretas
Skraidančią vaikystę slopina gimnazijinė atmosfera. Deformuojasi vaiko sąveika su pasauliu, aplinka. Jaunimas nueina blogais keliais. Mokslo turinys perdirbtas, užterštas, netikslus. Visose disciplinose yra ryškių klaidų. Žmonių mąstysena sutrikusi, niurzgli. Reformos nusiaubia visuomeninį turtą.

Ir visiška šalies...

Ir visiška šalies... portretas
Sveikinu visus aboneto gerbėjus ir rinkėjus- tikri liberastai bei abonentai visada ras kompromisą. Tiek su ruskiais, tiek su pšekais, tiek su pačiu velniu- svarbu, kad moka...

JFK

JFK portretas
šūdlenkiai fašistai-okupantai POLONIZUOJA LIETUVA o šūdlenkiams parsidavęs abonentas-ištikimas TAMOŠEVSKIO lenkų HITLERJUNGENDO pakalikas . Abonentas pamiršo kuo niekinga parsidavėliška veikla baigėsiKVYSLINGUI?
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių