„Ilgąją gimnaziją“ Seimas ketina leisti specializuoto ugdymo mokykloms

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) siūlant nuo 2012 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją, Seimas siūlo kai kurioms mokykloms taikyti išlygas ir leisti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Seimas penktadienį po svarstymo pritarė tokiam Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pakoreguotam naujos redakcijos Švietimo įstatymo variantui. Už projektą po svarstymo balsavo 50, prieš buvo 10, susilaikė 24 Seimo nariai. Seimas dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.

Pagal pakoreguotą projektą, "ilgąją gimnaziją", kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, taip pat ir vienintelė joje esanti tautinės mažumos mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla, mokykla mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.

Taip pat "ilgąją gimnaziją" galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, sakykime, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Taip pat ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

ŠMM Seimui pateiktame projekte buvo numatyta, kad nuo 2012 metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje nebelieka vidurinių mokyklų, ir įtvirtinamos trijų lygių mokyklos - pradinė, progimnazija bei gimnazija.

Toks siūlymas sulaukė tiek švietimo, tiek gyventojų bendruomenės, tiek kai kurių politikų pasipriešinimo. Ano jų, išskaidant mokyklas pagal klases esą nebus užtikrinamas tradicijų tęstinumas, bus griaunamos bendruomenės, nukentės ugdymo kokybė.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.

Naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje įteisinamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas. Jis būtų išduodamas įgijus pradinį išsilavinimą.

Projekte taip pat numatyta, kad toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, besimokantys pagal priešmokyklinio ar bendrojo lavinimo programas, privalo būti vežiojami. Šie mokiniai būtų vežiojami ne tik į mokyklas, esančias kaime, bet ir į esančias mieste ar savivaldybės centre.

Projektu taip pat siekiama paankstinti ikimokyklinio ugdymo pradžią. Vietoj "ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 metų" siūloma įrašyti, kad "ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo".

Siekdama puoselėti lietuvių kalbą, nauja įstatymo redakcija valstybė įsipareigotų finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje. Lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeiviams būtų sudaryta galimybė mokytis lietuvių kalba Lietuvos mokyklose.