Dėl motinos įsitikinimų sūnus treti metai nelanko mokyklos

Pagal Lietuvos Konstituciją visi vaikai iki 16 metų privalo mokytis. Kiekvienų mokslo metų pradžioje tikslinami nelankančiųjų mokyklos sąrašai. Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, mokyklos šiais mokslo metais oficialiai nelanko du 16 metų neturintys vaikai. Vienas jų yra neįgalus, kito - gabaus ir protingo berniuko - į mokyklą jau treti metai neleidžia motina. Nuo vasario mėnesio nesimoko ir dar viena mergaitė.

Mokyklą lankė pusmetį

Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Irena Lukoševičienė sakė, kad stiprią negalią turintis ir mokyklos niekad nelankęs berniukas su tėvais gyvena vienkiemyje, todėl į ugdymo įstaigą jį kasdien atvežti būtų sudėtinga.

„Visai kas kita, kai mokyklos nelanko sveiki vaikai“, - tvirtino I. Lukoševičienė. Neseniai į Švietimo ir sporto skyrių kreipėsi mokyklos-darželio „Varpelis“ direktorė Joana Laperdinienė, pranešdama, jog nuo vasario mėnesio klasėje nesirodo viena pirmokė. Mergaitė į mokyklą atėjo tik pedagogų atkaklumo dėka, sulaukusi beveik 9-erių metų. Čigonų tautybės motinai nelabai rūpėjo dukters išsilavinimas, tačiau tėtis rugsėjo 1-ąją mergaitę vis tik atvedė į pirmąją klasę. Tik mokyklą ji lankė neilgai.

„Iš pradžių galvojome, kad mergaitė susirgo, - pasakojo mokyklos-darželio „Varpelis“ direktorė. - Vėliau mokytoja nutarė apsilankyti mokinės namuose, tačiau į vidų niekas neįsileido. Kaimynai teigė, jog šeima neva išsikraustė, o kur - niekas nežino. Gaila, kad mergaitė dėl tėvų aplaidumo iki šiol niekur nesimoko, nes jokia mokykla neatsiuntė prašymo persiųsti mokinės dokumentus“.

Kaip teigė J. Laperdinienė, apie tai buvo informuoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Nepilnamečių reikalų grupės pareigūnai.

Pageidavo mokytis namuose

Jau treti mokslo metai „Šilo“ vidurinėje mokykloje nesirodo šeštos klasės taip ir nebaigęs berniukas. Jis su motina K. K. į minėtąją mokyklą atėjo 2007 metų rugsėjo 1-ąją. K. K. tvirtino nenorinti sūnaus leisti į įprastą klasę ir pageidavo, kad būtų suteikta galimybė vaikui mokytis namuose savarankiškai. Be to, jai neva gali tekti išvykti studijuoti į užsienį, sūnų ji taip pat norėtų kartu pasiimti, todėl jis praleidinėtų pamokas. Be to, kaip teigė K. K., ji nenorinti, kad jos vaikas mokytųsi kolektyve, nes tai, anot jos, būtų per daug paviršutiniška. Nors motinos norai tuo metu niekam nuostabos nekėlė, tačiau jau po pusmečio, nuo 2008 metų vasario, neradusi bendros kalbos su pedagogais, K. K. nutarė su mokykla neturėti reikalų.

Konsultacijas stebėjo ir mama

Pasak „Šilo“ vidurinės mokyklos direktoriaus Leono Žuklio, K. K. su sūnumi į Ukmergę atvyko iš Kauno. Motinai prašant, mokykla suteikė galimybę berniukui mokytis savarankiškai namuose.

Moksleiviui buvo sudarytas skiriamų konsultacijų grafikas pirmam mokslo metų pusmečiui, apie tai buvo informuoti mokytojai, suderinta su K.K. Iš pradžių į konsultacijas berniukas ateidavo reguliariai, jis būdavo pasiruošęs, viską išmokęs, stengdavosi išsiaiškinti besimokant jam kilusius klausimus. Mokytojai pastebėjo vaiko gabumus, greitą orientaciją, smalsumą. Kartu su sūnumi į mokyklą visada ateidavo ir jo mama, kuri stebėdavo konsultacijas. Ji ne tik užsirašinėdavo užduotis, bet ir reikšdavo priekaištus dėl dėstomų programų. Pateikiamas pastabas motyvavo tuo, jog kai kurių pedagogų mokymosi programų pateikimas prieštarauja jos religiniams įsitikinimams. Mokinio motina buvo užsiminusi, jog išpažįsta musulmonų tikėjimą.

Atsisakė paslaugų

Kai atėjo laikas savarankiškai besimokiusiam mokiniui atsiskaityti už pirmąjį pusmetį, K. K. buvo pakviesta į mokyklą suderinti atsiskaitymų grafiką. Tačiau ji tai daryti atsisakė, teigdama, kad visi grafikai yra tik rašliava. Mama pageidavo, kad sūnui būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti mokslo metų pabaigoje už visą šeštos klasės kursą. Ji žadėjo išdėstyti savo pageidavimus raštu ir vėliau atvykti į mokyklą pasirašyti naują sutarties priedą.

Tačiau daugiau mokykloje nei K. K., nei jos sūnus nepasirodė. Vasario viduryje „Šilo“ vidurinės mokyklos direktorius L. Žuklys gavo moters pasirašytą raštą, jog ji atsisako šios mokymo įstaigos paslaugų dėl neva piktybiškai sūnui nesuteikiamų gerų mokymosi sąlygų ir netinkamo bendravimo.

Nuo to laiko K. K. ėmė bendrauti tik elektroniniu paštu. Su mokyklos nelankančio berniuko motina telefonu bandė susisiekti klasės auklėtoja, mokyklos socialinė pedagogė, tačiau motina atsisakė su jomis kalbėti. Neįsileisdavo nieko ir į namus, o netyčia gatvėje susitikusi kurį nors iš mokyklos pedagogų, jų šalindavosi arba pareikšdavo, jog jie ją be reikalo persekioja ir užsipuola. Moteris ne kartą akcentavo, jog ji sūnui galės duoti kur kas daugiau nei mokykla...

Prašė padėti grąžinti vaiką į mokyklą

L. Žuklys apie susidariusią situaciją informavo rajono Švietimo ir sporto skyrių. Direktorius taip pat kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas padėti priimti teisingą sprendimą, kaip mokykla turi pasielgti šiuo atveju, nes K. K. nepateikė prašymo išbraukti jos sūnų iš mokinių sąrašo dėl perėjimo mokytis į kitą mokymo įstaigą. „Šilo“ vidurinės mokyklos administracija reiškė susirūpinimą dėl vaiko teisių pažeidimo ir prašė imtis priemonių, kad ši problema būtų išspręsta.

Kaip sakė L. Žuklys, „mokykla pagal nustatytą tvarką išbraukti mokinį, neturintį šešiolikos metų, iš sąrašų gali tik gavusi pranešimą iš kitos mokymo įstaigos, į kurią mokinys atvyko tęsti mokymosi. Tokio pranešimo mes iki šios dienos nesame gavę“.

Kadangi moksleivis neatsiskaitė už šeštos klasės kursą, jis buvo paliktas jo kartoti antrus metus. Tačiau berniukas kitą rugsėjį vėl nepasirodė mokykloje. Pedagogai, prašydami pagalbos grąžinant vaiką į mokylą, kreipėsi į rajono Policijos komisariato Nepilnamečių reikalų grupės specialistus. Nors pareigūnai kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais įvairiais būdais stengėsi paveikti mokyklos nelankančio berniuko motiną, ji nereagavo į kvietimus atvykti pokalbiui, paskambinus padėdavo ragelį. K. K. sutiko bendrauti tik elektroniniu paštu. Savo laiškuose ji dėstė reikalavimus, citavo įvairius įstatymus, pageidavo, kad jos vaikui būtų leista atsiskaityti už penkerių metų kursą. K. K. teigė, jog šalies Konstitucijoje nurodyta, kad iki šešiolikos metų privaloma mokytis, bet ne lankyti mokyklą...

Kai šeštokas „Šilo“ vidurinėje mokykloje nepasirodė ir šiais mokslo metais, buvo nutarta kreiptis į policiją, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. K. veiksmų, kurie yra priešingi vaiko interesams.

Išvyko iš Ukmergės

„Atsisakiusi „Šilo“ vidurinės mokyklos paslaugų, K. K. su sūnumi iš Ukmergės išvyko, - kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė. - Po ilgai trukusių paieškų pavyko sužinoti, jog pardavusi butą Ukmergėje, K. K. gyvenamąją vietą deklaravo Akmenės rajone. Tačiau susisiekus su šio rajono Vaiko teisių apsaugos skyriumi paaiškėjo, kad mus dominanti moteris su sūnumi šiame rajone faktiškai negyvena, o berniukas mokymo įstaigos nelanko.”

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bandė kalbėtis su nepilnamečio berniuko tėvu, su kuriuo K. K. išsituokė, kai sūnui buvo šešeri metukai. Tačiau kitą šeimą turintis vyras atsisakė atvykti ir spręsti sūnaus auklėjimo ir ugdymo klausimų. Jis teigė mokantis vaiko išlaikymui nemažus alimentus ir nenorintis bendrauti su buvusia žmona.

Neturėdami duomenų, kur K. K. su sūnumi gyvena, ir nežinodami, ar berniukas gyvas ir sveikas, vaiko teisėmis besirūpinantys specialistai prašė policijos nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą, apklausti jo artimuosius, galinčius suteikti informacijos.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus glumino ne tik tai, jog motina neleidžia vaiko į mokyklą, bet ir tai, jog ji nėra berniuko priregistravusi jokioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Ikiteisminį tyrimą prokuroras nutraukė

Policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjai praėjusių metų lapkričio 6-ąją pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį - dėl tėvų piktnaudžiavimo savo teisėmis. Šis straipsnis numato, jog tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tačiau jau po beveik dviejų mėnesių tyrimą kontroliavęs rajono Apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti, kur šiuo metu gyvena K. K. su savo sūnumi, taip pat negauta patikimų duomenų, ar jis mokosi savarankiškai namuose ar kitoje vietoje.

Tyrimo metu apklausti pedagogai, kiti liudytojai teigė nepastebėję kokių nors berniuko elgesio sutrikimų ar prieš vaiką naudojamo smurto požymių. Visi tvirtino, jog tarp motinos ir sūnaus yra artimas ryšys, jie visada būna kartu. Vaikas vienas net į kiemą neišeidavo, su bendraamžiais nežaisdavo. Liudytoju tvirtinimu, moteris rūpinosi sūnumi, jo mokslais, tačiau pasirinko neįprastą, bet jos įsitikinimu tinkamą rūpinimosi vaiku kelią. Kadangi tyrimo metu nebuvo duomenų, kad K. K. piktnaudžiavo motinos pareigomis baudžiamosios teisės kontekste, todėl, nesant baudžiamojo nusižengimo požymių, tyrimas ir buvo nutrauktas. Šio nutarimo neapskundė nė viena iš suinteresuotų šalių.

Prokuroras Š. Šimonis, paprašytas pakomentuoti šį sprendimą, dar kartą patikino, jog K. K. veiksmuose neįžvelgęs nusikaltimo sudėties ir pagrindo bylą perduoti į teismą. Jis patvirtino, kad moteris atsisakė atvykti į apklausą, todėl su ja buvo bendraujama elektroniniu paštu. Kadangi K. K. kaltino mokyklą, pedagogus, ikiteisminio tyrimo metu, pasak prokuroro, buvo bandoma išsiaiškinti ir motinos pateiktus faktus. Pareigūnai suprato, jog dėl to, kad vaikas nelanko mokyklos, pedagogai nekalti.

„Dėl susidariusios situacijos kenčia daug žmonių, - savo mintimis dalijosi Š. Šimonis. - Visų pirma kenčia berniukas, antroje eilėje - visi šeimos nariai ir pati motina.“

Atvykti į policiją atsisakė

Nors prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, jis nepateisino tokio motinos elgesio savo sūnaus atžvilgiu, todėl nutarime nurodė iškelti K. K. administracinių teisės pažeidimų bylą ir perduoti šią medžiagą Policijos komisariato pareigūnams.

Šiuo metu per daugiau nei dvejus metus kaupta bylos medžiaga vėl ant Nepilnamečių reikalų grupės pareigūnų stalo. Specialistė Ingrida Juzėnienė prisipažįsta buvusi nustebinta tokiu prokuroro sprendimu. „Argi K. K. tinkamai rūpinasi savo vaiku, trečius metus neleisdama jo į mokyklą, neaišku kur jį išvežusi, skiepydama jam savo religinius įsitikinimus, atsisakydama su visais bendrauti ir nurodyti gyvenamąją vietą?“ - I. Juzėnienė neslėpė pasipiktinimo motinos elgesiu.

Pareigūnė su K. K. sakė bendraujanti taip pat tik elektroniniu paštu. Gavusi prokuroro nutarimą iškelti administracinę bylą dėl vaiko teisių pažeidimo ir tėvų valdžios panaudojimo, I. Juzėnienė moterį pakvietė atvykti į Ukmergės rajono policijos komisariatą. Nors K. K. buvo įspėta, kad neatvykus gali būti atvesdinta ir nubausta bauda nuo šimto iki dviejų šimtų litų, ji atsisakė atvažiuoti. Moteris pareikalavo, kad jai būtų raštu atsiųsti apklausos klausimai, į kuriuos ji žadėjo atsakyti elektroniniu paštu. Taip pat ji prašė internetu atsiųsti bylą, kad galėtų su ja susipažinti. Tęsiant susirašinėjimą, K. K. apkaltino I. Juzėnienę neteisėtai ją ir jos vaiką persekiojant, darant poveikį nukentėjusiajam, t. y. jos sūnui, prieš kurį neva yra padarytas labai sunkus nusikaltimas.

„Po tokių K. K. laiškų supratau, kad toliau tęsti susirašinėjimą nėra prasmės, - kalbėjo pareigūnė. - Be to, juk aš nežinau, su kuo kalbu, kas tuos laiškus rašo. Ji nenori atsakyti, kodėl neleidžia vaiko į jokią mokyklą, nenurodo gyvenamosios vietos, atvykti atsisako, kaltinimų nepripažįsta.“

Kaime moters niekas nematė

Susisiekti su K. K. pabandė ir „Gimtosios žemės“ laikraščio žurnalistai. Tačiau moteris nepanoro kalbėtis telefonu ir nurodė savo elektroninio pašto adresą. Deja, į pateiktus klausimus ji taip ir neatsakė, bet pasiūlė pasidomėti savarankiško mokymosi privalumais bei pareigūnais, piktybiškai trukdančiais pasinaudoti šiuo metodu.

Akmenės rajono, kur K. K. teigia su sūnumi gyvenanti, seniūnijos seniūnas patvirtino, jog moteris vienoje gyvenvietėje priregistruota. Tačiau seniūnas sakė jos nepažįstantis ir niekada nematęs. Kai kurie vietiniai gyventojai teigė paskutinį kartą musulmoniškais rūbais vilkinčią moterį regėję praėjusių metų rudenį...

Neketinama nuleisti rankų

Nepilnamečių reikalų grupės specialistė I. Juzėnienė neketina nuleisti rankų. Policija gegužės 7 dieną paskelbė administracinės atsakomybės vengiančios K. K. paiešką. „Kito kelio, aiškinantis, kur yra vaikas ir kodėl jis nesimoko, aš nematau,“ - kalbėjo pareigūnė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių