Aukštojo mokslo reforma: taisyti išbrokuotų įstatymų neskuba

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys tikina, kad Konstitucinis Teismas (KT) nesustabdė aukštojo mokslo reformos, nors ir išbrokavo kai kurias jos nuostatas. Parlamentaras nemato reikalo labai skubėti taisyti įstatymus, susijusius su studijomis. Tai esą galima padaryti ir ateinantį pavasarį.

– Seimo opozicija ragina nedelsiant sukviesti neeilinę sesiją ir joje pataisyti Mokslo ir studijų įstatymą, kad jame neliktų KT išbrokuotų nuostatų. Kodėl valdantieji nesutinka tokios sesijos šaukti?

– Tikrai nematau jokio reikalo skubėti. Jokios skubos čia nėra ir būti negali. Per skubėjimą galima tik dar daugiau malkų priskaldyti.

KT išvadoje išties yra pasakyta, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra kai kurių taisytinų dalykų. Tačiau nutarime nėra atkreiptas dėmesys, kad jie turi būti pataisyti tuojau pat, neatidėliojant. Mokslo ir studijų įstatymas galioja, tik be tam tikrų palyginti neseniai patvirtintų nuostatų, vietoj jų galioja senosios nuostatos. Vadinasi, aukštosios mokyklos gali puikiausiai tuo įstatymu vadovautis savo darbe.

Galiojančios įstatymo nuostatos tikrai netrukdo akademinei bendruomenei, pačioms aukštosioms mokykloms gana efektyviai gyvuoti.

Seimo opozicija, matyt, vadovaujasi grynai politiniais motyvais – skuba siūlyti neeilinę sesiją, kad galbūt galėtų kelti savo inicijuojamus politinius klausimus, pavyzdžiui, dėl švietimo ir mokslo ministro.

– Bet juk ir Prezidentės patarėja mokslo klausimais pasisakė už kuo skubesnį įstatymo taisymą, galbūt netgi neeilinėje Seimo sesijoje?

– Patarėja tik pateikė tai kaip prielaidą ar pasiūlymą, kalbėdama taip pat ir apie tai, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas „dabar turės tikrai daug darbo, kaip skubiai likviduoti susidariusį tam tikrą teisinį vakuumą“.

Reikia pasakyti, kad procesai jau vyksta – Švietimo ir mokslo ministerija jau dirba, analizuoja KT išvadą, ieško teisinių problemos sprendimo būdų. Matyt, eilinėje Seimo pavasario sesijoje bus galima juos aptarti. Dar turime laiko ir, pasikartosiu, nėra čia jokios skubos.

Nematau jokių jau vykstančio proceso sutrikimų. Dirba visos sudarytos aukštųjų mokyklų institucijos – ir tarybos, ir rektoriai, ir senatai.

– Tačiau dėl KT išvados ir nepakoreguoto įstatymo Klaipėdos universitete susidarė paradoksali situacija – yra netgi du rektoriai. Kaip šią problemą dabar išspręsti?

– Klaipėdos universiteto atvejį pavadinčiau darbiniu. Darbo tvarka šią problemą galima puikiausiai išspręsti. Yra visa teisinė bazė tai padaryti be jokių didesnių problemų. Manau, kad netrukus ir bus išspręsta.

– Ar dėl susidariusios situacijos kaip nors keičiasi priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka?

– Kaip paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija, priėmimo principai šiemet išlieka panašūs kaip ir pernai.

Yra patvirtinti minimalūs reikalavimai pretenduojantiems į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas bei eilės gauti studijų krepšelį tvarka. KT nutarime nėra esminių pastabų dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes studijų krepšelio eilės konkursiniai principai atitinka prieš dvejus metus aukštųjų mokyklų paskelbtas priėmimo sąlygas.

Bet dėl krepšelių skyrimo nevalstybinėms mokykloms dar turime rasti sprendimą, neprieštaraujantį KT išaiškinimui. Manome, kad gerai besimokantis jaunas žmogus turi teisę rinktis studijuoti toje aukštojoje mokykloje, kuri Lietuvoje teikia jam kokybiškiausias studijas.

Dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas po KT nutarimo reikės padaryti dvi redakcines teisės aktų korekcijas – iš anksto nustatyti priėmimo sąlygų skelbimo terminą ir fiksuoti, kaip ministerija su universitetais ir kolegijomis derina priėmimo sąlygas. Šis derinimas, dėl kurio paaiškinimą teikė Teismas, iš esmės jau vyko ir iki šiol.

KT nutarimas nenumato esminių priėmimo principų, minimalių kriterijų, konkursinių balų skaičiavimo bei pretendavimo į valstybės finansavimą tvarkos pokyčių. Apie galimus smulkesnius pakeitimus abiturientai bus informuoti vėliausiai šių metų kovą.

– Kaip dabar bus su studentų įvertinimais? Juk KT išaiškino, kad mokymosi rezultatai turi būti vertinami po kiekvieno semestro, o ne kas dveji metai, kaip buvo numatyta aukštojo mokslo reformoje?

– Kadangi įvertinimo po dvejų metų terminas yra pripažintas nekonstituciniu, lieka galioti sena tvarka – įvertinimas bus po kiekvieno semestro. Taigi, čia irgi jokios teisinės spragos nėra.

Išlieka vadinamasis rotacijos principas – dėl prasčiau besimokančio studento atsilaisvinus valstybės finansuojamai vietai, į ją galės pretenduoti geriau besimokantis. Čia jokių pokyčių nėra. Rotacija išliko, kaip ir buvo.

– Dalis politikų kaltina daugumą KT teisėjų, kad šie esą supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, nes priėmė sprendimą byloje dėl aukštojo mokslo reformos, nors patys dėsto aukštosiose mokyklose. Sutinkate su tokiais politikais?

– Susilaikyčiau nuo kokių nors radikalesnių vertinimų. Kiekvienas politikas laisvas argumentuotai ginti savo poziciją, savo nuomonę jam ir visuomenei svarbiais klausimais.

 

Aš, kaip komiteto pirmininkas, galėčiau pasakyti taip – gerai, kad yra KT išvada dėl aukštojo mokslo pertvarkos, kuri bet kuriuo atveju yra neišvengiama ir būtina. Tai galutinė ir neskundžiama Teismo išvada, priimta Lietuvos Respublikos vardu. Vadinasi, ji turi būti įgyvendinta. Tai ir bus padaryta. Tik nereikia panikuoti ir skubinti. Viską galima pataisyti civilizuotai, per protingą laikotarpį, gerai išstudijavus KT pastabas ir radus efektyvius iškilusių teisinių problemų sprendimo būdus.

– Vadinasi, nesutinkate ir su teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, kad KT nutarimas pavers aukštąsias mokyklas uždaresnes?

– Aukštojo mokslo sistemos pertvarka nukreipta į tai, kad ateityje priartėtume prie vakarietiškų standartų šioje srityje, kad mokyklos būtų atviresnės, prieinamesnės mūsų jaunimui, skaidriau ir efektyviau valdomos, konkurencingos šiame globaliame pasaulyje.

Pasiekti šiuos tikslus galima įvairiais būdais. KT pripažinus, kad dalis Seimo ir Vyriausybės pasirinktų pertvarkos būdų neatitinka Konstitucijos, bus surasti kiti, kurie, tikiu, užtikrins, jog pasieksime užsibrėžtų tikslų.

Opozicija reikalauja neeilinės Seimo sesijos

Opoziciniai socialdemokratai pareiškė, kad KT nutarimą, kuriuo buvo sukritikuota aukštojo mokslo reforma, būtina įgyvendinti kuo skubiau. Tam esą būtina sausio viduryje surengti neeilinę Seimo sesiją, per kurią būtų taisomas Mokslo ir studijų įstatymas.

Su reikalavimu sausio 16–20 d. surengti neeilinę plenarinę sesiją socialdemokratai kreipėsi į Seimo pirmininkę Irena Degutienę.

„Studentai, gerais pažymiais išlaikę šią žiemos sesiją, jau turėtų žinoti, kaip jiems bus užtikrintas nemokamas mokslas artėjančioje pavasario sesijoje. Abiturientai, besiruošiantys stoti į aukštąsias mokyklas, turi iš anksto, dar iki šių mokslo metų pabaigos, žinoti priėmimo į jas ir studijų finansavimo tvarką. KT per 30 įstatymo nuostatų pripažinus prieštaraujančiomis Lietuvos Konstitucijai, akivaizdu, jog šis įstatymas nebegali reguliuoti universitetų valdymo, aukštųjų mokyklų ir studentų santykių bei daryti įtakos studijų eigai“, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratai įsitikinę, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius turi prisiimti atsakomybę už antikonstitucišką dokumentą, todėl prasidėjus eilinei Seimo pavasario sesijai bus surinkti parašai ir keliamas nepasitikėjimo ministru klausimas.

Seimo pirmininkė atsakė socialdemokratams pati negalinti šaukti neeilinių sesijų. Ji atkreipė dėmesį, kad pati opozicija gali ją inicijuoti, surinkusi atitinkamą Seimo narių parašų skaičių ir pateikę tokios sesijos darbų programą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dr. Jonas Ramanauskas

dr. Jonas Ramanauskas  portretas
"Nematau jokių jau vykstančio proceso sutrikimų. Dirba visos sudarytos aukštųjų mokyklų institucijos – ir tarybos, ir rektoriai, ir senatai." Negaliu atsistebeti pono V.Stundzio teisiniu nerastingumu, kalba, kaip kokia neissilavinusi ...... Taip....dirba ir rektoriai ir tarybos....bet matote, jos yra ANTIKONSTITUCINES, rektoriai neteiseti! DIRBA!, kaip po konstitucinio perversmo. Perversmas perversmu, taciau esme visos tos aukstojo mokslo reformos-konstitucinio perverstmo buvo ir yra...kaip SUNAIKINTI universitetu akademini AUTONOMISKUMA, savarankiskuma....tas pats procesas vyksta ir su Lietuvos valstybe, kaip sunaikinti Lietuvos nepriklausomybe! Kai tai kalba komiteto pirmininkas....taip ir norisi paklausti....kokie velniai i ta posta tave isrinko?, kad nesugebi suprasti Konstitucijos? Sulauzei Konstitucija, vadinasi sulauzei savo Seimo nario priesaika!, tai ar turi garbes issinesdinti is Seimo? Tvirtai tikiu, kad tamsta jokios garbes neturi ir netgi supratimo apie garbe uzuomazgu nera! Taigi liberastinis bolsevikinis musis uz Lietuvos naikinima vyksta auksciausiame lygmenyje.

Rizikingos studijos

Rizikingos studijos portretas
Aukštasis mokslas neturi būti rizikos lygio.

manau

manau portretas
Neįmanoma neatsistebėti Stundžio interviu - jame maždaug taip, kaip Brežnevo kalbose - viskas gerai ir viskas puiku, tik kai ką kada nors dar truputį patobulinsime. Pasibaisėtina demogogija ir tiek.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių