Abejojama universitetų pertvarkos tempais (papildyta)

Aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos vadovas tvirtina, kad valstybinių universitetų pertvarka būtina. Tačiau keliamas klausimas, per kiek laiko tokia reforma galėtų būti įvykdyta.

„Čia iškyla laiko klausimas“

Kalbėdamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) surengtoje diskusijoje apie ekspertų pasiūlymus sustambinti valstybinius universitetus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) pirmininkas, Sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas sutiko, kad „Lietuvai reikalingi stiprūs, bet įvairūs universitetai“. Tokią poziciją dėl siūlomos stambinimo reformos jau yra išsakę aukštųjų mokyklų rektoriai.

„Tenka sutikti, kad Lietuvoje yra pakankamai daug dubliavimo, ne visiškai racionaliai panaudojamos lėšos, skiriamos aukštosioms mokykloms. Tinklo optimizavimas yra būtinas, aš tai galiu drąsiai teigti. Bet čia iškyla laiko klausimas“, - pastebėjo R.Žaliūnas.

Jis pasiūlė, kad pirmiausia dėl universitetų tinklo optimizavimo susitartų pačios aukštosios mokyklos. „Tai būtų optimaliausias kelias. Sunkiai įsivaizduoju politinį sprendimą šiuo klausimu“, - sakė rektorius.

LURK vadovas tikisi, kad diskusija šiais klausimais bus konstruktyvi ir neskubota.

Girdimos įvairios nuomonės

ŠMKK surengtoje diskusijoje ne kartą minėta, kad nėra priimtini ekspertų pateikti pasiūlymai iki 2015 metų Vilniuje palikti vieną labai stambų valstybinį universitetą, o Kaune visas aukštąsias mokyklas į vieną sujungti iki 2017 metų.

„Šiame etape girdime labai įvairias nuomones. Viena vertus, sutinkama, kad kažką reikia daryti. Kita vertus, įvairios nuomonės, ką reikėtų daryti ir kaip skubiai“, - sakė ŠMKK vadovas Valentinas Stundys.

Ekspertų pateiktas išvadas jis pavadino „tam tikra provokacija“. Tačiau V.Stundys pabrėžė, kad „bravūros čia negali būti“: „Kokių nors drastiškų veiksmų čia vargu ar įmanoma be sutarimo tarp politikų ir akademinės bendruomenės, nes tai yra kaip ir iššūkis visiems“.

Anot jo, ekspertų pasiūlymus „reikėtų priimti kaip siūlymą universitetams svarstant ateities perspektyvas, kad būtų formuluojama tam tikra vizija, tarkim, vieno universiteto palikimą viename mieste“.

ŠMKK vadovas atkreipė dėmesį, kad ekspertų išvadoje pabrėžiama, jog iki 2020 metų studentų skaičius Lietuvoje dėl demografinių priežasčių sumažės 40 procentų. Į tai esą ir reikėtų atsižvelgti, svarstant, kaip greitai ir kaip turėtų būti pertvarkytas aukštasis mokslas. „Ta prognozė kelia klausimą, ką, kaip ir kaip greitai vis dėlto darome?“, - sakė V.Stundys.

Jis patikino, kad politikai be išsamių diskusijų neskubės priimti sprendimų dėl universitetų tinklo pertvarkymo.

Paprieštaravo Prezidentės patarėjai

Prezidentės patarėja Virginija Būdienė mano, kad diskusijų dėl universitetų pertvarkos dalyviai nebūtų „gąsdinami demografinėmis problemomis ar gresiančiu nekonkurencingumu, jeigu nebūsime stambūs“.

Pasak jos, netgi jeigu studentų sumažėtų keliomis dešimtimis procentų per kelerius artimiausius metus, „tuomet jų skaičius būtų maždaug toks, koks buvo 1990 metais, kai atsirado tas universitetų tinklas, koks yra dabar“.

Ekspertų pasiūlymus Vilniuje ir Kaune palikti tik po vieną stambų universitetą V.Būdienė irgi pavadino provokaciniu. „Turime pagalvoti, kaip ir ką mes rengsime ateityje. Juk ir 1990 metais buvo tas pats tinklas, tik Vytauto Didžiojo universitetas atsirado kaip naujas, o visos kitos aukštosios mokyklos buvo, tik nesivadino universitetais“, - pastebėjo patarėja.

Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas paprieštaravo V.Būdienei. „Norėčiau pasakyti dėl to, kad neva nereikia čia mūsų gąsdinti demografiniais rodikliais. Jeigu toks požiūris įsivyraus, jeigu nieko nedarysim, tai tiesiog eisime į aklavietę“, - pabrėžė jis.

Diskusijų estafetė atiduodama Seimui

Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijios Putinaitės nuomone, turi būti keliamas klausimas, „kaip padaryti taip, kad Lietuvos universitetai taptų regioniniais traukos aukštojo mokslo centrais. „Kad jie būtų konkurencingi, pirmiausia reikia sutelkti potencialą, jis negali būti išskaidytas“, - sakė ji.

Viceministrė pripažino, kad „dėl datų ir terminų, kada galėtų būti įvykdyta reforma, galima įvairiai galvoti“.

Pasak jos, „dabar diskusijų tais klausimais estafetė atiduodama universitetų steigėjui – Seimui“.

Anot N.Putinaitės, universitetų tinklo optimizavimo kaštai bus nemenki. „Tačiau turbūt tai nėra svarbiausia dabartiniame diskusijų etape. Dabar reikia kalbėti, ką ir kada daryti, kad studijoms ir aukštajam mokslui skiriami pinigai būtų naudojami efektyviai“, - sakė ji.

Pasiūlė ekspertų darbo grupė

Kaip skelbta, po kelerių metų Vilniuje ir Kaune gali likti tik po vieną stambų valstybinį universitetą. Be to, sostinėje dar turėtų likti kelios mažesnės valstybinės universiteto lygio aukštosios mokyklos.

Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta ekspertų darbo grupė pasiūlė jau iki 2012 metų pabaigos Vilniaus Pedagoginį universitetą, kuris kitąmet keičia pavadinimą į Lietuvos edukologijos universitetą, prijungti prie Vilniaus universiteto (VU), o iki 2015 metų – Vilniaus Gedimino technikos universitetą prijungti prie VU.

Mykolo Romerio universiteto nepasiūlyta jungti prie jokio kito valstybinio universiteto. Šiai valstybinei aukštajai mokyklai iš esmės siūloma privatizuotis. 
Vilniaus Dailės akademijos bei Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos atvejais ekspertai siūlo kelias galimas išeitis – nejungti, paliekant dabartinę struktūrą, iki 2012 metų pabaigos sujungti į bendrą Menų akademiją arba jas paversti autonomišku menų padaliniu prie VU. Grupė nepriėjo bendros nuomonės dėl šių alternatyvų, todėl pasiūlyta apsisprendimą dėl Dailės bei Muzikos ir teatro akademijų kol kas atidėti.

Kaune pasiūlyta iki 2012 metų pabaigos Lietuvos Kūno kultūros akademiją sujungti su Lietuvos Sveikatos mokslų universitetu, taip pat VU Kauno humanitarinį fakultetą bei Vilniaus Dailės akademijos filialą Kaune prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Aleksandro Stulginskio (buvusį Lietuvos Žemės ūkio) universitetą prijungti prie Kauno technologijos universiteto.

Sveikatos mokslų universitetą iki 2014 metų pabaigos siūloma jungti prie VDU. 
Galiausiai iki 2017 metų pabaigos ketinta sujungti Kauno Technologijos universitetą ir VDU, taip bus suformuojant Kauno universitetą, galbūt jam paliekant Vytauto Didžiojo vardą.

Klaipėdos ir Šiaulių universitetų likimo ekspertų darbo grupė nesvarstė. Šis klausimas atidedamas vėlesniam laikui.

Veikia 14 valstybinių universitetų

Paskelbus apie tokią siūlomą reformą politikai, nuo kurių priklausys galutinis apsisprendimas šiuo klausimu, paskubėjo pareikšti, kad neturi būti skubama optimizuoti universitetus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius irgi atkreipė dėmesį, kad pasiūlymai tėra pateikti ekspertų, tačiau dėl jų dar bus diskutuojama ir tik radus kompromisą, priimami sprendimai.

Prieš skubotą pertvarką jau yra pasisakę ir aukštųjų mokyklų rektoriai.

Todėl spėjama, kad valstybinių universitetų pertvarka atidedama kur kas vėlesniam laikui, nei buvo numatyta.

Šiuo metu visoje Lietuvoje iš viso yra 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių