- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį atlikto smurto prieš vaikus tyrimo duomenimis, net 46 proc. apklaustų mokytojų patvirtino, jog per praeitus metus jų mokymo įstaigose buvo smurto prieš vaikus atvejų. Smurtas pasireiškė įvairiomis formomis: smurtavo tiek vaikai prieš vaikus, tiek suaugę prieš vaikus, smurtauta fiziškai, psichologiškai, būta ir seksualinio smurto. Tyrimą, pritarus Švietimo ir mokslo ministerijai bei Vilniaus miesto savivaldybei, inicijavo labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus Fondas“, VU Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas.
„Tai, kad smurtas pasireiškia beveik pusėje Lietuvos mokyklų įrodo, jog mokymose įstaigose vaikai negali jaustis saugūs, bei įrodo prevencinių programų svarbą. Baisiausia, jog mokyklose smurtauja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, – sako labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ įkūrėjas Vladas Sniečkus. – Mokykloje vaikas praleidžia labai daug laiko, čia formuojasi vaiko vertybės, pasaulėžiūra ir asmenybė. Jei ugdymo įstaigoje vaikas mato ar pats patiria smurtą, tai ilgam palieka pėdsakus jo tolesniame gyvenime, bei gali lemti tai, kad smurtą patyręs vaikas vėliau gyvenime pats smurtaus“.
Daugiau kaip 29 proc. tyrimo dalyvių nurodo, kad jų mokyklose buvo iki 5 atvejų per metus, kai vaikas smurtavo prieš kitą vaiką, 5 proc. teigia, kad pasitaikė daugiau nei 10 smurto atvejų. Taip pat respondentai paminėjo ir suaugusiųjų smurtą mokyklose: 8 proc. apklaustųjų nurodo, kad buvo fizinis smurtas, 9 proc. – kad psichologinis. 17-ka mokytojų nurodo, jog buvo atvejų, kai suaugusieji seksualiai smurtavo prieš vaiką, ir net 31 mokytojas – jog vaikai seksualiai išnaudojo kitus vaikus.
Tyrimo duomenimis, dažniau smurtaujama miesto tipo gyvenviečių mokyklose, tačiau smurto rūšys išsiskyrė ir pagal gyvenamąją vietą: vaikai fiziškai prieš kitus vaikus dažniau smurtaujama kaimo ir miesto tipo gyvenviečių mokyklose, o seksualinio smurto iš vaikų ir iš suaugusiųjų dažniau pasitaiko kaimo mokyklose. Daugiau smurto atvejų užfiksuota progimnazijose nei pradinėse mokyklose ar gimnazijose. Daugiausia smurto (vaikų ir suaugusiųjų) mokytojai pranešė esant 12-15 metų grupėje nei kitose, tačiau viena grupė išsiskyrė – seksualiai suaugę labiau smurtauja prieš vaikus, kurie jaunesni nei 7 metai.
Penktadalis tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, jog apie smurtą prieš vaikus praneša tik kartais, o 3 proc. teigė, kad visai nepraneša. Kodėl apie smurtą nėra pranešama, mokytojai įvardina baimę, kad prieš auką nebūtų toliau smurtaujama ar neįsitikinimą buvus smurtui. Vis dėlto, net ir nepranešus apie įtartą smurto atveją, 40 proc. tokių atvejų, kuomet mokytojai įtarė buvus smurtui vėliau pasitvirtina. Iš tų mokytojų, kurie pranešė apie smurtą, tik 15 proc. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybas.
Tyrime dalyvavo 1525 mokytojai iš visos Lietuvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...