Žvėriškos kainos: vaistus perka po lapelį, nes visai dozei nėra pinigų

Milijardai ir centai

Garsi Vokietijos farmacijos bendrovė "Bayer" gamina ir žemės ūkyje naudojamus chemikalus. Praėjusią savaitę ji pranešė pasirašiusi sutartį dėl JAV žemės ūkio verslo milžinės "Monsanto" įsigijimo už 66 mlrd. JAV dolerių. "Monsanto" rinkos vertė sudaro apie 46 mlrd. JAV dolerių, o "Bayer" – 90 mlrd. JAV dolerių.

Kaunietei Vidai Sėlienei sunku įsivaizduoti tokias pinigų sumas, kokiomis manipuliuoja jai gyvybiškai reikalingus vaistus gaminanti farmacijos bendrovė. Turėdama 40 metų darbo stažą ir didžiąją to laiko dalį ėjusi atsakingas pareigas, dabar, tapusi pensininke, moteris pragyvenimui skaičiuoja centus. Sudėjus kartu su vyru, kuris per krizę neteko atsakingo mokslininko darbo, jųdviejų pensija sudaro 500 eurų.

"Šiandien pirkau vaistų. Vyrui – nuo prostatos, širdies ir kraujo ligų. Sumokėjau daugiau kaip šimtą eurų. Mėnesiui tų vaistų neužteks. Sau pirkau dėl stuburo išvaržos. Sumokėjau 80 eurų. Vyrui nesakiau, kad už savo vaistus tiek daug sumokėjau, nes būtų susinervinęs ir atsisakęs savųjų išlaidų. Jis ir taip vengia vaistų dėl aukštų kainų", – pasakoja V.Sėlienė.

Mažiausia suma, kurią tenka sumokėti už vaistus vyrui, – 50–60 eurų kiekvieną mėnesį. Kai kuriuos jų tenka vartoti nuolat, kai kuriuos – tris mėnesius su vieno mėnesio pertrauka. Moteris pasiguodžia, kad jos vyrui pašalinta dalis skrandžio, nuolat žemi hemoglobino rodikliai kraujyje.

"Kaimynė sakė 70 eurų kas mėnesį išleidžianti būtiniems vaistams. Apie kokius nors vitaminus negali būti ir kalbos", – palinguoja galvą senjorė ir pamoko, kad sveikatą reikia saugoti nuo ankstyvos jaunystės.

Neįperka net valerijonų

Ritai Čižaitei – 40 metų, bet jau penkeri, kai jai diagnozuotas hepatitas B.

"Gerai, kad dar nesergu jokia kita liga, nes vien už 28 zefikso tabletes turiu primokėti beveik 33 eurus", – guodžiasi R.Čižaitė.

Ji dar dirba, bet nerimauja, kas bus, jei sveikata sušlubuos dar labiau. Dirba daug ir sąžiningai, bet atlyginimas – mažesnis už šalies vidurkį.

"Labai neturtingi mūsų žmonės, vaistus perka po lapelį, nes vienu metu mėnesio dozės įsigyti negali, – iš patirties žino vienos vaistinės darbuotoja, prašiusi neskelbti jos pavardės. – Vaistai, palyginti su gaunamu atlyginimu ar pensijomis, pas mus labai brangūs, o žmonės – pasiligoję."

Iš tiesų lėtinės širdies ir kitų organų ligos, diabetas, hipertenzija labai paplitusios. Medikai ragina nepertraukiamai vartoti vaistus nuo jų. Deja, kai kurie meta receptus į šiukšlių dėžę, nes jiems vaistai – per brangūs. Anot kaunietės Valerijos Rakštelienės, net validolio, valerijonų ar širdies lašų kainos siekia dešimtis eurų. Moteris sakė, kad ne tik šių preparatų, bet ir tikrų vaistų nuo sunkių ligų važiuoja į Lenkiją. Lietuviški receptai tinka, o vaistai ten mažiausiai trečdaliu kainos pigesni.

Visuomet tenka primokėti

Vis dėlto kompensuojamųjų vaistų Lietuvos piliečiai Lenkijoje įsigyti negali. Iš mūsų šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per pirmąjį šių metų pusmetį už ligonių pirktus vaistus sumokėta 120 mln. eurų. Tai yra daugiau nei pusė šiems metams skirtos sumos – 217,5 mln. eurų.

Net ir tuo atveju, kai ligoniui vaistai kompensuojami 100 proc., jis turi primokėti, nes tiek kompensuojama ne visa vaisto kaina, o tik jo veiklioji medžiaga. Visi vaistai turi priedų, už kuriuos tenka sumokėti patiems ligoniams. Per šešis šių metų mėnesius ši suma sudarė beveik 29 mln. eurų. Sergame? Negana to, vaistai yra labai brangūs.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius pritaria ir šiai minčiai, ir priemokoms.

"Pasaulyje nemokamų vaistų dalybų praktikos atsisakoma. Vadovaujamasi principu, kad vaistų vartotojas sumokėtų nors dalį jų kainos", – tvirtina profesorius J.Pundzius.

Iš tiesų žmogaus prigimtinė savybė – nepakankamai vertinti tai, kas gauta veltui. Pasaulyje suvartojama apie 70–80 proc. įsigytų vaistų, pas mus – dar mažiau.

"Yra ligonių, kurie užmiršta išgerti net gyvybiškai svarbius vaistus, pavyzdžiui, nuo hipertenzijos, kuri gali sukelti insultą ar net mirtį, ignoruoja gydytojų paskirtus vaistus nuo širdies ligų", – profesorius J.Pundzius apgailestauja, kad ne visi Lietuvos gyventojai vertina sveikatą.

Mechanizmas – neaiškus

Prieš 26-erius metus, atkūrus šalies nepriklausomybę, sveikata vertybių skalėje užėmė septintą vietą. Dabar ji vertinama daug atsakingiau, bet vos pasijutę geriau kai kurie ligoniai užmiršta ją saugoti.

"Dėl to ligoniai turi primokėti už vaistus, bet priemokos apskaičiuotos nepagrįstai. Kodėl vieniems kompensuojama 100 proc., kitiems – 90, dar kitiems – 80 proc.?" – stebisi profesorius J.Pundzius, ne kartą šį klausimą kėlęs Privalomojo sveikatos draudimo taryboje.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas įsitikinęs, kad vaistus reikia kompensuoti ne pagal ligas, o konkretaus ligonio ligos pavojingumo gyvybei ir sveikatai kriterijus. Kita vertus, sako profesorius J.Pundzius, būtina atsižvelgti ir į socialinius faktorius – ar ligonis pajėgus tas priemokas sumokėti.

"Sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos mechanizmus reikia integruoti. Galimas variantas, kai ligonis pirmiausia sumokėtų priemoką, o paskui gautų kompensaciją", – vieną iš būdų padėti ligoniams pristato profesorius J.Pundzius.