Žiemos iššūkis – išgyventi rotavirusą

Šaltuoju sezonu įsisiautėjančių rota ir noro virusų sukeliamos žarnyno infekcijos į patalą dažniausiai paguldo mažuosius. Nors šiandien medikai fiksuoja labiau suaktyvėjusį noro virusą, daugėja ir sergančiųjų daug sunkesnėmis rotavirusinėmis infekcijomis.

Prasideda ūmiai

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, dažniausiai šios virusinės žarnyno infekcijos pakerta jaunesnio amžiaus mažyliai – iki 2–3 m. Kartais serga ir vyresni, sulaukę 5–6 m., vaikai. Tačiau rota virusai neaplenkia ir suaugusiųjų.

„Ligos pradžia ūmi ir lydima pagrindinių trijų simptomų: karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo. Dažniau pirmiau vemiama, o po to viduriuojama. Bet gali būti ir atvirkščiai. Esant norovirusinei infekcijai, ligos eiga lengvesnė, paprastai tik vemiama“, – pasakojo gydytoja. Apie infekciją pirmiausia gali įspėti pasikeitęs vaiko elgesys – jis atsisako valgyti, skundžiasi pilvo skausmais, tampa vangus, irzlus, nebenori žaisti.

Atsiduria ir reanimacijoje

Ūmiausios būna pirmos trys–penkios dienos. Jei tėveliai suskumba padėti vaikui, greitai imama sveikti.

„Kai mažylis pradeda vemti, viduriuoti, svarbiausia yra atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą organizme. Rekomenduojama mažais gurkšneliais maždaug kas penkias minutes girdyti druskos tirpalu su gliukoze. Ligoninėje naudojamas specialus tikslios sudėties tirpalas, bet panašaus jo galima įsigyti ir vaistinėse. Tirpalą galima pasigaminti ir namuose: jį turėtų sudaryti 1,75 g natrio chlorido, 1,5 g kalio chlorido, 2,5 g natrio hidrokarbonato ir 14,5 g gliukozės“, – patarė I.Ivaškevičienė.

Be to, gydytoja pabrėžė, kad netiks gazuotas mineralinis vanduo, nes jame yra per daug elektrolitų. Paprastame vandenyje jų visai nėra, todėl naudos irgi nedaug.

Jei tėveliai skystį girdo nenuosekliai arba vaikas jį vis išvemia, dėl ištikusios dehidratacijos gali prireikti ir medikų pagalbos – mažylis guldomas į reanimacijos skyrių, taikomos skysčių infuzijos – lašelinės. Tiesa, pasak specialistės, labai sunku prognozuoti, kiek stipriai liga pažeis plonąjį žarnyną. Tad netgi kantriai girdant tirpalą gali nepavykti išvengti ligoninės.

Skiepytis ar pasikliauti imunitetu?

„Svarbiausias dalykas siekiant išvengti susirgimo yra rankų higiena. Tačiau tai nėra pakankamai efektyvu – juk mes nė vienas nevaikštome visiškai švariomis rankomis, pavyzdžiui, jas nusiplovę po naudojimosi tualetu vis tiek liečiame rankeną. O rota virusas plinta labai staiga, ant paviršių gyvybingas gali išlikti net apie dešimt dienų, taigi rizika didžiulė“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, efektyviausia priemonė ginantis nuo viruso yra skiepai. Jie rekomenduojami kūdikiams: skiepyti galima nuo 2 mėnesių (anksčiausiai – 6 savaičių) iki 6 mėnesių. Vyresnis vaikas ir suaugusysis nėra skiepijami.

„Taigi tėveliai turėtų anksti nuspręsti, ar skiepys vaiką, nes laiko intervalas tam padaryti nėra labai didelis. Ne vieni, susidūrę su rotavirusine infekcija ir patyrę, koks tai yra košmaras, antrą vaiką paskiepija kuo greičiau“, – sakė gydytoja.

Kita vertus, natūralų imunitetą organizmas kuriam laikui gali įgyti ir pats. Sakoma, kad rotavirusinės ligos pasikartojimų eiga yra kaip šokinėjantis kamuoliukas: po pirmo sunkaus persirgimo kiti kartai būna daug lengvesni. Taigi ir vyresni vaikai dažnai serga, tačiau tokia lengva forma, kad net patys to nepajaučia.

„Tačiau pastebima, kad vėliau imunitetas nuslopsta: susirgimų pakilimas vėl matomas apie 25 metus, kada jauni tėveliai užsikrečia nuo sergančių kūdikių, ir apie 60 metus – kai seneliai pasigauna virusą slaugydami anūkus“, – paaiškino I.Ivaškevičienė.