Žaibui nesvarbu, ar kalbi telefonu

Žaibo trenksmo padariniai

Su škvalo padariniais aplinkai yra susidūręs dažnas – iki 20–30 m/sek. siekiantis vėjas gali nulaužti medžius, nunešti daiktus, ilgos liūtys gali sukelti nuošliaužas ir pridaryti bėdų ūkininkams. Tuo metu nuo plyksinčių žaibų gali nukentėti ne tik aplinka, bet ir žmonės.

Statistiškai žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai. Tačiau kai taip atsitinka, žaibas per akimirką perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas.

Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji pritemsta ir atsigavus neatsimenama, kas įvyko.

Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.

Mitai ar realybė?

Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros profesorius Alfonsas Morkvėnas, kažkokių mistinių priežasčių, kodėl žaibai trenkia būtent į žmones, nėra. Žaibai renkasi paprasčiausią kelią ir trenkia į aukščiausią objektą: "Apskritai žmogus nėra geras laidininkas elektrai. Jo varža (kūno savybė priešintis elektros srovei) yra gana didelė. Tačiau neretai jis būna aukščiau žemės, todėl žaibas pasirenka žmogų."

Yra sakoma, kad tikimybė būti nutrenktam padidėja, jei perkūnijos metu kalbi telefonu. Tačiau, pasak A.Morkvėno, tai nelogiškas mitas. Telefono signalas yra per daug silpnas ir, kaip jau minėta, žaibui visai nesvarbu, kaip žmogus elgiasi ar ką turi su savimi  – jis teieško aukščiausio objekto.

"Lygiai tas pats yra ir su metaliniais daiktais. Taip, jeigu laikysiesi įsikibęs į metalinę tvorą, tikėtina, kad tave nutrenks. Bet jei stovėsi šalia tvoros, tai ta tvora gali netgi apsaugoti, jeigu ji, tarkime, bus žmogaus ūgio. Jos varža yra daug mažesnė. Tokia pati situacija būna, kai žmogus stovi po medžiu ir žaibas trenkia į medį, o kliūva šalia esančiam žmogui. Medžio varža yra didesnė nei žmogaus, todėl žmogus žaibui tampa lengvesniu kanalu ir taip didžioji dalis žaibo jėgos tenka ne medžiui, o žmogui", – pasakoja KTU profesorius.

Su juo juokaudamas sutinka ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas profesorius Dinas Vaitkaitis: "Teisingai, jei išeisi ir pradėsi prieš dangų mojuoti metaliniu strypu, tai galbūt tikimybė ir padidės. Tačiau šiaip metaliniai daiktai nutrenkimo rizikai įtakos neturi."

Svarbiausia – prevencija

D.Vaitkaitis teigia, kad pirmiausia reikėtų imtis prevencijos ir nelaukti, kol pradės žaibuoti virš galvos: "Jei yra galimybė, reikėtų likti namie ar užsidaryti automobilyje, nepamiršti užverti langų.

Miškas taip pat gali tapti tinkama priebėga, tačiau slėptis reikėtų po žemesniais medžiais, rąstais, krūmais. Reikėtų vengti atvirų laukų, nes juose galimybė būti nutrenktam itin padidėja. Kaip jau minėta, net ir atvirame lauke esantis medis negelbėtų – reikėtų ieškoti kitos užuovėjos."

Anot D.Vaitkaičio, labiausiai tikėtina, kad į žmogų trenkus žaibui, šį ištiks mirtis. Tačiau nebūtinai. Atsidūrus šalia žaibo nutrenkto žmogaus, pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo ir pakeleivio saugumu, norint išvengti tolesnės nutrenkimo rizikos, ir susirasti prieglobstį.

"Tuomet reikėtų pabandyti apčiuopti nukentėjusiojo pulsą, patikrinti, ar žmogus neprarado sąmonės. Jei pulso nėra, būtina suteikti pirmąją pagalbą ir bandyti žmogų gaivinti, daryti širdies masažą, vėliau, žinoma, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat reikėtų 20–30 cm pakelti kojas aukščiau už kitas kūno dalis, nukentėjusįjį apkloti", – teigė Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas.